Viešojoje erdvėje kritikuojamas neblaivaus vairavusio Vladimiro Laučiaus paskyrimas į Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIEK). Jį delegavusios Regioninių televizijų asociacijos (RTA) vadovė Vilma Marciulevičiūtė teigia, kad kandidatas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o vienas incidentas neturėtų panaikinti jo profesinės reputacijos.
V. Marciulevičiūtės teigimu, RTA sprendimą grindė V. Laučiaus profesine kompetencija, ilgamete žurnalistinio darbo patirtimi ir ankstesnės kadencijos rezultatais. Beveik dvejus metus komisijoje RTA atstovavęs žurnalistas, anot asociacijos vadovės, pareigas atliko atsakingai ir profesionaliai.
Ji taip pat nurodė, kad svarstant kandidatūrą asociacijos nariai žinojo apie V. Laučiaus baudžiamosios bylos aplinkybes.
RTA pirmininkė pabrėžė, jog asociacija netoleruoja teisės pažeidimų, tačiau mano, kad tinkamumas eiti profesinės savireguliacijos institucijos nario pareigas turi būti vertinamas visapusiškai. Anot jos, vienas incidentas nebūtinai turi visam laikui paneigti profesinę reputaciją.
V. Laučius, pasak V. Marciulevičiūtės, atitinka Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintus VIEK nariams taikomus kriterijus, tarp kurių nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nenumatytas. Dėl šių aplinkybių RTA nematė pagrindo atsisakyti jo kandidatūros.
Kritikė įžvelgia grėsmę pasitikėjimui komisija
Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė anksčiau teigė, kad V. Laučiaus paskyrimas gali diskredituoti pasitikėjimą visa VIEK.
Jos vertinimu, komisijoje dirbantis asmuo sprendžia dėl žurnalistų ir kitų žmonių etikos, todėl kyla klausimų, kai pats narys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus.
B. Davidonytė tokį atvejį pavadino prastu pavyzdžiu, galinčiu mažinti pasitikėjimą komisija. Ji atkreipė dėmesį, kad etikos ir moralės standartai neturėtų būti taikomi tik kitiems, nes viena abejonių kelianti kandidatūra gali paskatinti klausimus dėl visos komisijos sprendimų.
Visuomenės informavimo etikos asociacijos įstatuose nustatyta, kad trejų metų kadencijai VIEK nariais gali būti skiriami aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų žurnalistinio, teisinio ar su žiniasklaidos veikla susijusio darbo patirtį turintys asmenys. Pareigas jie gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
B. Davidonytė mano, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijaus nebuvimas įstatuose yra spraga, kurią asociacijos turėtų siūlyti ištaisyti įstatymų leidėjams. Jos teigimu, neaišku, kodėl šis reikalavimas neturėtų galioti etikos komisijos nariams, jei jis taikomas valstybės tarnyboje.
ŽPA vadovės nuomone, sprendimą turėtų paaiškinti RTA, tačiau klausimus dėl jo gali kelti ir kitos asociacijos. Ji pabrėžė, kad abejones kelianti kandidatūra liečia visus VIEK narius, įskaitant tuos, kurie nepadarė nieko blogo.
ELTA susisiekė su V. Laučiumi, tačiau jis situacijos komentuoti nenorėjo.
VIEK sudėtis: dauguma narių dirbo ir ankstesnėje kadencijoje
Pagal Visuomenės informavimo įstatymą, po vieną atstovą į VIEK deleguoja Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai, vieną narį skiria LRT, o tris narius iš universitetų, vykdančių žurnalistikos studijų programas, pasiūlytų kandidatų atrenka Medijų taryba.
Pirmasis naujos kadencijos posėdis įvyko spalio 6 dieną. Komisijai šią kadenciją vadovaus Gintaras Sarafinas, jo pavaduotoja bus Vaiva Radikaitė.
Šiuo metu VIEK sudaro 14 narių, iš kurių 11 komisijoje dirbo ir 2023–2026 metais.
Komisijoje dirbs Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos atstovas Ernestas Alesinas, V. Laučius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos deleguota Asta Cibienė ir asociacijai „Nacionalinė spauda“ atstovaujanti Ivona Jaroslavcevienė.
Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija į komisiją delegavo Valdą Latožą, Lietuvos žurnalistų sąjunga – Audrį Antanaitį, Lietuvos žurnalistų draugija – Gražiną Viktoriją Petrošienę, Interneto žiniasklaidos asociacija – G. Sarafiną, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija – Ramutę Šimukauskaitę, o Lietuvos kabelinės TV asociacija – V. Radikaitę.
LRT į VIEK paskyrė Jurgą Tvaskienę. Medijų tarybos deleguoti akademinės bendruomenės atstovai yra Klaipėdos universiteto docentė dr. Rosita Vaičiulė, Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės docentas Kristijonas Jakubsonas ir Vilniaus universiteto profesorius dr. Andrius Šuminas.
Byla nutraukta, tačiau vairuoti uždrausta pustrečių metų
ELTA primena, kad spalio viduryje Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjo neblaivaus automobilį vairavusio politologo ir žurnalisto V. Laučiaus baudžiamąją bylą. Apeliaciją pateikęs V. Laučius prašo sutrumpinti jam skirtą draudimą vairuoti transporto priemones ir sumažinti konfiskuotinų pinigų sumą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas liepą V. Laučių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja paskirta buvusi jo sutuoktinė Loreta Laučiuvienė, o laidavimo laikotarpis nustatytas vieneriems metams. Šiuo sprendimu byla žurnalistui buvo nutraukta.
Teismas V. Laučiui taip pat dvejiems metams ir šešiems mėnesiams atėmė teisę vairuoti transporto priemones bei įpareigojo vienerius metus dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose.
Be to, iš jo nuspręsta išieškoti neblaiviam vairuotam automobiliui prilygstančią sumą – 20 670 eurų.
Teisme V. Laučius pripažino kaltę ir gailėjosi, tikindamas, kad toks elgesys nepasikartos. Jis aiškino alkoholį vartojęs sužinojęs apie mokslininko Dariaus Aleknos mirtį, tačiau policijos užfiksuotuose duomenyse nurodyta, kad vairuotojas alkoholį vartojo po konflikto su žmona.
Baudžiamoji byla V. Laučiui buvo iškelta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vairavimą neblaiviam.
Policijos duomenimis, gegužės 31 dieną apie 17.31 val. Vilniuje, ties Blindžių gatvėje esančiu pastatu, jis vairavo automobilį „Toyota Rav 4“, būdamas neblaivus.
Patikrinus vairuotoją nustatyta, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė 2,32 promilės.
