Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, kalbėdamas su žurnalistais, pirmą kartą pripažino, kad taikaus karo sureguliavimo procese gali tekti suteikti saugumo garantijas ir Rusijai. Apie tai pranešė „Financial Times“, tokį pareiškimą įvertinęs kaip reikšmingą Kyjivo pozicijos pasikeitimą tuo metu, kai JAV aktyvina pastangas atnaujinti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos.
V. Zelenskis nurodė, kad Vakarų valstybės ateityje galėtų svarstyti Maskvos keliamus reikalavimus dėl saugumo, tačiau pabrėžė, jog pirmiausia būtina išspręsti Ukrainos saugumo klausimus.
Prezidentas teigė, kad pirmas žingsnis turėtų būti karo užbaigimo klausimo sprendimas, o tik vėliau būtų galima ieškoti atsakymų į Rusijos keliamus reikalavimus, grindžiamus jos pačios požiūriu ir lūkesčiais saugumo srityje.
V. Zelenskio teigimu, diskusijose dėl pokario tvarkos ir saugumo garantijų turi dalyvauti Europa. Koncepcinius klausimus su Rusija, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, esą būtų galima aptarti atskirai, tačiau sprendžiant dėl garantijų modelio ir Europos vaidmens, Europos šalys privalėtų sėsti prie derybų stalo.
„FT“ pažymi, kad kalbos apie Rusijos reikalavimus ir galimą Vakarų dialogo su Maskva atnaujinimą atspindi didėjantį Kyjivo nerimą dėl pastaruoju metu stiprėjančio Rusijos ir JAV kontakto. V. Zelenskis sakė anksčiau sulaukdavęs signalų apie galimą JAV karinio buvimo Europoje mažinimą.
Ukrainos vadovas taip pat perspėjo, kad Rusijos supratimu suteiktos saugumo garantijos reikštų Europos ir pasaulio saugumo architektūros pokyčius.
Be to, kalbėdamas su žurnalistais V. Zelenskis dar kartą pareikalavo, kad teritoriniai klausimai būtų sprendžiami tik valstybių vadovų lygiu. Jis taip pat pareiškė esantis pasirengęs svarstyti JAV pasiūlymą abiejose fronto linijos pusėse įkurti demilitarizuotą zoną.
Kodėl Rusija reikalauja saugumo garantijų
2021 metų gruodį Maskva Jungtinėms Valstijoms ir NATO pateikė ultimatyvius reikalavimus, kuriuos vadino „saugumo garantijomis“. Rusija siekė teisinio draudimo NATO plėtrai, taip pat ir į Ukrainą bei kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas. Ji reikalavo nutraukti Aljanso karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Užkaukazėje ir Centrinėje Azijoje bei sugrąžinti NATO pajėgų dislokavimą Europoje į 1997 metų lygio konfigūraciją.
NATO atsisakė užkirsti kelią naujų narių priėmimui, tačiau pasiūlė kalbėtis apie ginkluotės kontrolę ir rizikos mažinimą. Vėliau V. Putinas pareiškė, kad Rusijos reikalavimai buvo ignoruoti. 2022 metų vasario 24 dieną, skelbdamas apie invazijos pradžią, jis teigė, kad Maskva 30 metų mėgino susitarti su Vakarais, bet susidūrė su „melu“ ir „šantažu“.
Iki šiol Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai Rusijos reikalavimus dėl NATO saugumo garantijų bei plataus masto Europos saugumo sistemos peržiūros atmesdavo. Jie tokius reikalavimus laikė Maskvos bandymu susigrąžinti įtakos sferą ir susilpninti kaimyninių šalių suverenitetą.
Praėjusių metų rugpjūtį per spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte V. Zelenskis taip pat buvo atmetęs Maskvos reikalavimus. Tuomet jis kėlė klausimą, kas apskritai grasina Rusijai, kai ši pati užpuolė Ukrainą ir yra jos teritorijoje, todėl, prezidento teigimu, nebuvo aišku, kokių garantijų reikia agresorei.
M. Rutte ir aukšto rango NATO valstybių atstovai ilgą laiką nesutiko pradėti derybų dėl Rusijos saugumo reikalavimų iki tol, kol nebus pasiektas galutinis taikos susitarimas su Ukraina. Jie taip pat atmetė galimybę Europos saugumo klausimus svarstyti be NATO šalių dalyvavimo ir pritarimo.
Vis dėlto lapkričio pradžioje planuojamas Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Rusijos vadovų susitikimas, kuriame gali būti aptariami svarbiausi pasaulinio saugumo klausimai. Kol kas nėra paskelbtas konkretus numatomų diskusijų turinys, taip pat iki galo neaišku, ar susitikimas apskritai įvyks.
Trečiadienį paskelbtuose komentaruose V. Zelenskis perspėjo, kad toks Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti įtakos perskirstymo platforma, primenančia pokyčius, įvykusius po Antrojo pasaulinio karo.
