Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre sulaukė sąjungininkų priekaištų po pokalbio telefonu su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Premjeras paaiškino, kodėl nusprendė su juo kalbėtis, ir aptarė galimus veiksmus, kurie galėtų prisidėti prie taikos, praneša „Reuters“.
Tokį kontaktą išskyrė ir tai, kad pastaraisiais metais Vakarų Europos valstybių vadovai dažniausiai vengė tiesioginių pokalbių su Kremliaus vadovu. Vis dėlto spalio 28 d., trečiadienį, J. Støre dar kartą gynė savo sprendimą.
Jis teigė, kad kartu su Suomijos prezidentu A. Stubbu daugiausia dėmesio skyrė ateičiai ir veiksmams, būtiniems tam, kad karas nesitęstų neribotą laiką, o susitarimo paieška netaptų dar sudėtingesnė.
Putino pozicijos pakeitimo nesitiki
Norvegijos premjeras nemanė, kad pokalbis privers V. Putiną atsisakyti savo dabartinės pozicijos. Tačiau, jo vertinimu, svarbu, kad Rusijos vadovas išgirstų Europos šalių nuomonę, o ne tik Jungtinių Valstijų pranešimus.
J. Støre pripažino nesitikintis, kad V. Putinas pakeis savo požiūrį, tačiau pabrėžė, jog per tokį pokalbį Europos pozicija jam buvo išdėstyta aiškiai. Premjeras taip pat išreiškė nerimą, kad dalis šių žinučių Rusijos vadovo nepasiekia, kai su juo bendrauja amerikiečiai.
Siūlomi žingsniai karo intensyvumui mažinti
J. Støre sakė, kad Norvegija suinteresuota priemonėmis, kurios padėtų sumažinti įtampą ir susilpninti karo veiksmų intensyvumą.
Tarp galimų sprendimų jis paminėjo atakų prieš energetikos infrastruktūrą Rusijoje ir Ukrainoje nutraukimą. Taip pat buvo kalbama apie smūgių Ukrainos grūdus gabenantiems laivams nutraukimą ir apsikeitimą karo belaisviais.
Pokalbis telefonu įvyko prieš lapkritį Abu Dabyje planuojamas Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybas.
Norvegijos ministras pirmininkas taip pat aptarė Ukrainos teritorijų klausimą, jei būtų siekiama taikaus susitarimo. Jo teigimu, Rusija šiuo metu kontroliuoja beveik 20 proc. Ukrainos teritorijos, tačiau Ukraina nepasirašytų dokumento, kuriuo teisiškai pripažintų šių teritorijų praradimą.
Vis dėlto, pasak J. Støre, atskirai reikėtų svarstyti, ar dabartinė fronto linija galėtų tapti derybų atspirties tašku, net jei Ukraina nepripažintų okupuotų žemių Rusijos teritorija.
Dar vienu svarbiausiu klausimu jis įvardijo saugumo garantijas Ukrainai po taikos susitarimo. Premjero vertinimu, būtent nuo jų reikšmingai priklausys tolesnė taikos proceso eiga. J. Støre taip pat sakė, kad V. Putinas pripažįsta šio klausimo svarbą.
