Daugelyje mokyklų jau nustačius mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles, iki kovo bus vertinama, kaip jos veikia. Po šio vertinimo gali būti sprendžiama dėl vieningos nacionalinės tvarkos.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad galimybė pereiti prie visoje šalyje taikomo sprendimo tebėra svarstoma. Vis dėlto, jo manymu, pirmiausia būtina surinkti išsamią informaciją apie mokyklose patvirtintų taisyklių taikymą praktikoje. Todėl prie šio klausimo, tikėtina, bus grįžta pavasarį.
Apie tai kalbėta antradienį Prezidentūroje, prezidentui Gitanui Nausėdai su Vyriausybės nariais aptarus vaikų saugumo užtikrinimą elektroninėje erdvėje.
BNS skelbė, kad balandį Seimas priėmė įstatymo pataisas, įpareigojančias pačias mokyklas parengti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijas.
ŠMSM kiekybinio tyrimo duomenimis, 91 proc. mokyklų mobiliaisiais telefonais naudotis draudžia griežtai. Likusiose įstaigose mokiniai tai gali daryti tik gavę mokytojo leidimą. Taip pat numatytos išimtys, kai telefonai pasitelkiami ugdymo reikmėms.
81 proc. mokyklų draudimą taiko ne tik pamokose, bet ir per išvykas bei renginius. Tose įstaigose, kur įrenginiai leidžiami mokymosi tikslais, jais draudžiama filmuoti ir fotografuoti.
Iki kovo ministerija planuoja atlikti kokybinį mokyklose priimtų taisyklių vertinimą. V. Augustinavičius teigė, kad dabartinis procesas yra naudingas, tačiau dar reikia nustatyti, kiek jis veiksmingas.
Mokyklų administracijos, pasak patarėjo, taip pat kelia klausimus dėl papildomo finansavimo, reikalingo saugiai surinkti ir laikyti telefonus, bei pedagogų teisinės atsakomybės už jiems perduotus įrenginius.
Prezidentas, anot V. Augustinavičiaus, siekia tvaraus ir ilgalaikio sprendimo. Koks jis turėtų būti, esą paaiškės įvertinus mokyklose taikomą tvarką.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius nurodė, kad kokybinį tyrimą pavesta atlikti Nacionalinei švietimo agentūrai. Kaip konkrečiai jis bus vykdomas, viceministras nedetalizavo.
Rengiamas nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje planas
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pranešė, kad Policijos departamentas parengė nepilnamečių apsaugos skaitmeninėje erdvėje prevencijos priemonių planą 2026–2030 metams.
Šiuo metu dokumentas tvirtinamas. Jame numatyti du pagrindiniai prioritetai: nepilnamečių seksualinio išnaudojimo prevencija internete ir vaikų įtraukimo į nusikalstamas veikas užkardymas.
M. Katelyno teigimu, būtina stiprinti priemones, kurios padėtų nustatyti grėsmes dar prieš joms sukeliant pasekmes. Tam būtų pasitelkiami įvairūs technologiniai sprendimai.
Ministras sakė, kad dalis informacijos apie galimus nusikaltimus internete šiuo metu ieškoma rankiniu būdu, o turimos priemonės nėra pakankamai veiksmingos. Todėl planuojama plėsti automatizuotą informacijos paiešką ir filtravimą.
Jis pabrėžė, kad vaikų saugumas negali priklausyti vien nuo tėvų ar pačių vaikų atsargumo. Pasak ministro, platformos turėtų ne tik reaguoti į pažeidimus, bet ir imtis veiksmų, kad pavojai būtų pastebimi kuo anksčiau.
Didesnę atsakomybę, jo teigimu, turėtų prisiimti technologijų platformos. Lietuva ketina aktyviai dalyvauti sprendžiant šiuos klausimus Europos Sąjungoje (ES).
Siūlomu ES vaikų aktu taip pat siekiama Bendrijos mastu suderinti amžiaus patvirtinimo ir kitus nepilnamečių apsaugos reikalavimus. Tai turėtų sumažinti skirtumus tarp atskirose ES valstybėse taikomų nacionalinių taisyklių.
Europos Komisija pasiūlymų dėl pristatyto ES vaikų akto laukia iki gruodžio. Dokumentas kol kas nėra priimtas ir neįsigaliojo.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad jo vadovaujama ministerija galėtų koordinuoti bendradarbiavimą su „FinTech“ bendruomene ir prisidėti tobulinant Europos Komisijos kuriamą įrankį.
Ministro teigimu, Lietuvos „FinTech“ ekosistema galėtų padėti nustatyti technologines spragas ir galimus sistemos apėjimo būdus, kad amžiaus patvirtinimas veiktų patikimai.
E. Grikšas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu siūlomas įrankis galėtų prašyti vartotojo asmens duomenų, veido atvaizdo ir asmens dokumento kopijos. Bendradarbiaujant būtų ieškoma galimybių amžių patvirtinti neprašant perteklinės informacijos.
Tėvams siūloma pagalba, o ne papildomos bausmės
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad pagrindinė atsakomybė už vaikų saugumą turėtų tekti platformoms, o ne jų tėvams.
Jos teigimu, didesnė atsakomybė turėtų būti priskirta platformoms, kurios kuria tiek savo dizainą, tiek įtraukiantį turinį.
Susitikime buvo svarstoma, ar tėvams reikėtų nustatyti papildomą administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už vaikų elgesį internete. Tačiau R. Tamašunienė abejojo, ar toks sprendimas padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti vaikų saugumą.
Ministrės vertinimu, vien draudimai ir bausmės nesuderėtų su valstybės siekiu gerinti demografinę situaciją, nes tėvai galėtų įvertinti, kad tėvystė dėl vaiko elgesio skaitmeninėje erdvėje gali tapti dar didesne finansine našta.
Pasak V. Augustinavičiaus, susitikime taip pat aptarta galimybė sveikatos apsaugos sistemoje apibrėžti ligų grupę, susijusią su probleminiu interneto naudojimu. Taip pat svarstyta nustatyti atskirą diagnostikos ir gydymo protokolą, susijusį su priklausomybe nuo ekranų.
Prezidento patarėjo teigimu, tai sudarytų tvirtesnį pagrindą kompensuojamoms gydymo ir reabilitacijos paslaugoms užtikrinti.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sakė, kad kol atnaujinama tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, ieškoma tarpinių sprendimų. Jie turėtų padėti greičiau suteikti pagalbą jaunuoliams, kenčiantiems nuo priklausomybės ekranams.
