Frankfurto maratonas Aušrai Garunkšnytei pasidavė tik iš ketvirto karto. Tris ankstesnius bandymus nesėkmingai mėginusi įveikti paralimpietė po trejų metų pertraukos sugrįžo į Vokietiją ir šįkart pasiekė finišą. Kartu su gidu Linu Mikalainiu bėgusi sportininkė distanciją įveikė per 3 val. 11 min. 49 sek.
Mažiau nei 5 proc. matanti A. Garunkšnytė varžosi T12 klasėje. Po finišo ji neslėpė palengvėjimo ir teigė, kad į Frankfurto maratoną daugiau grįžti neketina.
Sportininkė šį startą apibūdino kaip sunkų išbandymą. Pirmieji trys bandymai, jos vertinimu, buvo labai nesėkmingi, o šiemet rezultatas taip pat netenkino, nors svarbiausia tapo tai, kad distancija įveikta be didesnių nesklandumų.
Pirmą kartą Frankfurte A. Garunkšnytė startavo 2017 metais, kai jos treneriu ir gidu buvo Linas Balsys. 2022 ir 2023 metais ji maratoną bėgo su L. Mikalainiu ir treniravosi vadovaujama Jono Žakaičio.
Pirmųjų dviejų bandymų metu sportininkės rezultatas siekė apie 3 val. 38 min. 2022-ųjų startą lydėjo didžiulė įtampa ir konfliktai tarp bėgikės bei gido. Kitais metais maratonas baigėsi vos po maždaug 1,5 km, kai A. Garunkšnytei suskaudo koją.
Šiemet į Frankfurtą sugrįžusi po trejų metų pertraukos A. Garunkšnytė siekė revanšo. Dar pavasarį ji buvo nusprendusi dar kartą išbandyti šį maratoną ir dabar džiaugėsi pagaliau jį įveikusi.
Varžybų dieną Vokietijoje sąlygos nebuvo idealios: startuoti teko per stiprų lietų, o vėliau orai keitėsi. Vis dėlto maratono atmosfera sportininkei patiko – trasoje ji su L. Mikalainiu girdėjo žiūrovų palaikymą ir šūksnius.
A. Garunkšnytė sakė, kad šįkart ypač svarbu buvo nepasiduoti tada, kai tapo sunku. Ji dirba su sporto psichoterapeute, o vienas iš jų aptariamų tikslų – išmokti pradėtą darbą atlikti iki galo. Sportininkė džiaugėsi ir darniu bendradarbiavimu su L. Mikalainiu: gidas padeda išlaikyti tempą, saugo nuo kliūčių, o abu bėgikai trasoje veikia kaip komanda.
Be to, nuo 41-ojo kilometro iki finišo jie bėgo už trenerį J. Žakaitį. A. Garunkšnytė teigė, kad šiame maratone išbandė viską, jog tik galėtų pasiekti finišą.
Pagrindinis pasirengimas startui vyko Ispanijoje, Siera Nevados kalnuose. Ten paraatletė praleido keturias savaites. Pasirengimą aukštikalnėse ji pavadino kitokiu nei įprastai, nes dėl retesnio oro ir aukščio treniruotėse ne visada galėjo bėgti norimu tempu.
Dėl to prieš maratoną A. Garunkšnytė neturėjo konkretaus planuojamo greičio. Į Frankfurtą komanda vyko žinodama, kad yra pasirengusi pabandyti, tačiau nebuvo aišku, kaip viskas klostysis varžybų dieną.
Paklausta apie ateitį, maratonininkė sakė, kad šiuo metu į Frankfurtą neplanuoja grįžti. Ji teigė gerbianti šį maratoną ir mananti, kad kartais reikia laiku pasitraukti, kad netektų susidurti su naujais netikėtumais.
Šią savaitę A. Garunkšnytė ketina ilsėtis, o vėliau su treneriu spręs, kur galėtų startuoti kitais metais. Frankfurto maratonas jai taip pat tapo pamoka, kad ne visada būtina siekti tobulo rezultato. Sportininkė pripažino supratusi, jog prastesnis laikas taip pat gali būti priimtinas, nes nuolat būti geriausiam neįmanoma.
Šį sezoną paraatletė pradėjo vasarį Sevilijos maratone. Ten ji pakartojo geriausią asmeninį rezultatą ir finišavo per 3 val. 6 min. 47 sek. Tai buvo beveik 12 minučių geriau nei jos laikas Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse, kuriose A. Garunkšnytė užėmė šeštąją vietą.
Frankfurto maratone taip pat startavo du Lietuvos paraatletai. Andrejus Konorevas 42 km 195 m distanciją įveikė per 3 val. 9 min. 11 sek., o Arnoldas Januškevičius, pagerinęs asmeninį rekordą, finišavo per 3 val. 10 min. 54 sek.
