Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva privalo stiprinti gynybą, tačiau kartu negali visų valstybės išteklių skirti vien šiai sričiai. Jo teigimu, valstybėje būtina rodyti empatiją ir solidarumą žmonėms, nes tik taip galima tikėtis jų paramos valstybei iškilus grėsmei.
Gynybai numatyta 5 proc. BVP
Vyriausybė kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,8 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolės vertinimu, užsibrėžtiems krašto apsaugos tikslams pasiekti kitąmet reikėtų mažiausiai 5,44 proc. BVP.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas BNS yra sakęs, kad 5 proc. BVP siekiantis gynybos finansavimas sudarytų sąlygas toliau įgyvendinti planą iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją. Vis dėlto dėl tokio finansavimo gali būti koreguojama perkamos ginkluotės sudėtis.
G. Nausėda teigė, kad divizijos kūrimą galima suderinti su valstybės finansinėmis galimybėmis peržiūrint planuojamus ginkluotės pirkinius arba mažinant su divizijos plėtra tiesiogiai nesusijusias išlaidas. Tarp galimų sprendimų jis paminėjo investicijų į karinį jūrų laivyną atidėjimą.
Prezidentas nurodė, kad galimybė keisti divizijai numatytą ginkluotę Valstybės gynimo taryboje buvo aptarta dar prieš rengiant kitų metų biudžetą. Taryboje svarstyta, ar vienos rūšies karinės įrangos pakeitimas kita nepakenktų divizijos pajėgumams.
Anot šalies vadovo, šias diskusijas labiausiai paskatino ne finansinė valstybės padėtis, o padėtis gynybos pramonės rinkoje. Dėl ribotos pasiūlos kai kurios karinės įrangos pristatomos tik po pernelyg ilgo laiko.
G. Nausėda sakė, kad ginkluotės prioritetų peržiūra padėtų aiškiau išskirti svarbiausius Lietuvos poreikius. Jo teigimu, pirmuoju prioritetu išlieka nacionalinės divizijos sukūrimas.
Prezidentas kritikuoja lėtą lėšų panaudojimą
Prezidentas taip pat sukritikavo krašto apsaugai skirtų pinigų panaudojimo tempą. Ketvirtojo ketvirčio pradžioje buvo panaudota 45 proc. šiems metams suplanuotų lėšų.
Krašto apsaugos ministerija tikisi iki metų pabaigos panaudoti visą numatytą finansavimą, tačiau G. Nausėda pripažino, kad tokia situacija nėra normali.
Jo teigimu, būtina mažinti gynybos pirkimų sezoniškumą, nes šiemet itin didelė išlaidų dalis sutelkta paskutiniame metų ketvirtyje. Prezidentas taip pat tvirtino, kad dabartinės pirkimų procedūros užtrunka per ilgai, o atsakomybė už sprendimus neretai paskirstoma kolektyviai.
Spalio pradžioje dar nebuvo panaudota maždaug pusė šių metų krašto apsaugai skirtų lėšų. Vis dėlto krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa teigė, kad finansavimas naudojamas sparčiau nei pernai.
M. Sinkevičius anksčiau sakė suprantantis KAM paaiškinimus dėl nepanaudotų pinigų, tačiau pabrėžė, kad už pirkimus atsakingos organizacijos turėtų veikti greičiau.
Premjeras taip pat teigė, kad konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė krašto apsaugai buvo palikusi 3,5 proc. BVP finansavimą, o dabar, kai jis viršija 5 proc., lėšas turi administruoti tas pats aparatas.
Deficitas viršys Mastrichto ribą
Vyriausybė, pateikusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, prognozuoja 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą. Tai viršytų Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. ribą.
Tačiau G. Nausėda nemano, kad dėl planuojamų išlaidų valstybė atsidūrė aklavietėje. Prezidentas teigė, jog numatomos išlaidos yra pagrįstos, ir tai pripažįsta net Valstybės kontrolė.
Šalies vadovas taip pat sakė suprantantis viešojo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą dėl planuojamo atlyginimų didinimo. Vis dėlto, jo vertinimu, spartesnis algų augimas dar labiau padidintų valdžios sektoriaus deficitą.
Daugiausia kritikos dėl per mažo atlyginimų didinimo reiškia statutinių pareigūnų profesinės sąjungos.
