Antradienį Izraelio rinkėjai balsuoja įtemptuose parlamento rinkimuose, galinčiuose nulemti ministro pirmininko Benjamino Netanyahu politinės karjeros tęsinį. Balsavimas taip pat gali tapti svarbiu posūkiu giliai susiskaldžiusiai ir tarptautiniu mastu izoliuotai šaliai.
Rinkimuose į 26-ąjį Knesetą, kurį sudaro 120 narių, balsuoti gali apie 7,3 mln. Izraelio piliečių.
Tai pirmieji parlamento rinkimai po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdytų išpuolių, po kurių Gazos Ruože prasidėjo karas. Šįkart B. Netanyahu iššūkį meta pagrindinis jo varžovas – buvęs kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas.
Praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo „Hamas“ surengtų žudynių, ilgiausiai Izraelio istorijoje ministro pirmininko pareigas einantis B. Netanyahu neprisiima asmeninės atsakomybės už tai, kad nepavyko užkirsti kelio „Hamas“ vadovaujamų pajėgų išpuoliams.
Premjeras vadovauja dešiniųjų ir religinių partijų sąjungai. Joje yra B. Netanyahu vadovaujamas „Likud“, ultraortodoksų partijos ir kraštutinių dešiniųjų politinės jėgos.
G. Eisenkotas siekia iš valdžios išstumti B. Netanyahu bloką ir tam telkia skirtingų politinių pažiūrų jėgas aplink savo centristinę partiją „Yashar“.
Pastaruoju metu „Yashar“ apklausose lenkė „Likud“, tačiau rinkimuose prognozuojama atkakli kova. Jei nė viena stovykla nesurinks 61 mandato, reikalingo daugumai, sprendžiamą įtaką gali įgyti mažesnės partijos. Vienas iš galimų variantų – opozicijos mažumos vyriausybė, kurią remtų arabų partijos.
Šalyje įrengta maždaug 12 tūkst. rinkimų apylinkių. Dauguma jų darbą pradeda 7 valandą ryto, arba 5 valandą Grinvičo laiku. Pirmųjų rezultatų prognozių laukiama 22 valandą, kai rinkimų apylinkės bus uždarytos.
Rinkimuose dalyvauja 37 kandidatų sąrašai, tačiau prognozuojama, kad 3,25 proc. rinkimų barjerą įveiks ir vietų parlamente gaus tik maždaug trečdalis jų.
