Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nusprendė uždaryti išorės paslaugų centrus Uzbekistane, Tadžikistane, Kazachstane, taip pat Bosnijoje ir Hercegovinoje. Per šiuos centrus į Lietuvą atvykdavo darbuotojai, o sprendimą ministras aiškino nacionalinio saugumo grėsmėmis.
Tačiau kartu galimybė atvykti dirbti išlieka Baltarusijos piliečiams. Nors Minske tarpininkavimo centro nėra, tokie centrai veikia Armėnijoje ir Sakartvele. Dėl to opozicija pasigedo ministro sprendimų nuoseklumo.
Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad kyla rimtų klausimų, kodėl pasirinktas toks kelias, nes su Baltarusijos piliečiais Lietuva susiduria su kontržvalgybos problemomis. „Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas taip pat pripažino, kad grėsmių yra, tačiau pabrėžė, jog pavojų kelia ne pats baltarusis, o Rusijos propagandos paveiktas žmogus.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau nei 20 tūkst. Vidurio Azijos šalių piliečių ir beveik 50 tūkst. baltarusių. Pernai Valstybės saugumo departamentas nustatė apie 1,5 tūkst. baltarusių, keliančių grėsmę šalies saugumui. Kai kurie jų jau buvo Lietuvoje, kiti tik siekė gauti leidimą atvykti.
M. Katelynas aiškino, kad Baltarusijos piliečius esą galima geriau patikrinti, o renkant informaciją apie Vidurio Azijos ir kitų tolimų valstybių gyventojus galimybės yra mažesnės. Pasak jo, tam įtakos turi ir ryšių su tų šalių saugumo tarnybomis trūkumas, ir valstybių nenoras pateikti visą reikalingą informaciją.
L. Kasčiūnas savo ruožtu dar kartą pabrėžė, kad migracijos politikai trūksta aiškumo, nuoseklumo ir koordinavimo.
Liberalai ministro politiką vadina diskriminacine
Liberalai M. Katelyno sprendimą kritikuoja dėl to, kad uždaryti centrai veikė šalyse, kurių gyventojų dauguma yra musulmonai. Ministras atkirto, kad musulmonas gali būti ir baltaodis, todėl šiuo atveju, jo teigimu, netikslinga kalbėti apie rasizmą ar rases. Jis paragino atskirti religijos ir rasės sąvokas.
Be centrų baltarusiams, Lietuvai skirtų išorės paslaugų centrų visame pasaulyje liko 27. Jie veikia Ganoje, Indijoje, Kambodžoje, Zimbabvėje ir kitose nuo Lietuvos nutolusiose valstybėse.
Internete taip pat plinta vaizdo įrašai, kuriuose užsieniečiai aiškina, kaip atvykti į Lietuvą, kiek tai kainuoja ir kokio atlyginimo galima tikėtis. Vis dėlto kai kuriuose įrašuose apie Lietuvą pateikiama mažai informacijos – pasakojimą lydintys vaizdai būna nufilmuoti Latvijoje, Rygoje.
Studentų statusas leidžia apeiti migrantų kvotas
Nors verslui trūksta pigios darbo jėgos, kasmet nustatoma maždaug 25 tūkst. imigrantų kvota gana greitai išnaudojama. Tačiau studentams ši kvota netaikoma. Todėl užsienietis gali susimokėti už studijas universitete ar kolegijoje ir taip gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Pasak kritikų, dalis tokių studentų gali būti fiktyvūs: formaliai jie atvyksta studijuoti, bet iš tikrųjų Lietuvoje siekia dirbti.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad tarp atvykstančiųjų yra Indijos, Bangladešo, Pakistano ir Maroko piliečių. Jo teigimu, gavę leidimą studijuoti jie turėtų pirmiausia mokytis, o ne dirbti.
M. Katelynas priminė, kad 2022 metų birželio 30 dieną konservatorių balsais buvo panaikintas darbo valandų ribojimas studentams. Ministro vertinimu, būtent toks sprendimas ir sukūrė dabartinę problemą.
Ministras teigė rengiantis planus, kaip spręsti fiktyvių studentų klausimą, tačiau kol kas jų neviešina. Liberalai tuo metu tvirtina, kad didelės problemos dėl imigrantų Lietuvoje nėra.
Seimo narys Simonas Gentvilas pareiškė, kad migracija yra kontroliuojama, o užsieniečiai Lietuvoje nusikaltimų nedaro, studijuoja ir dirba. Jis taip pat sukritikavo M. Katelyną dėl palankumo nacistinėmis simbolikomis besidomintiems baikeriams.
M. Katelynas į tai atsakė klausimu, ar S. Gentvilas galbūt norėtų kandidatuoti ne į Vilniaus, o į Taškento merus.
Šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi apie 220 tūkst. užsieniečių – daugiau, nei gyventojų yra Klaipėdoje.
