Naujas telefonas, automobilis ar nuosavas būstas – dėl įvairių pirkinių Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi skolintis. „Swedbank“ duomenimis, per šių metų 9 mėnesius gyventojams suteiktų paskolų skaičius padidėjo 15 procentų, o bendra jų suma viršijo 7 milijardus eurų.
Ekonomistai teigia, kad skolinimosi augimą skatina ne tik noras įsigyti naujų daiktų ar būstą, bet ir didėjančios kainos. Pavyzdžiui, Vilniuje antrąjį ketvirtį būstas buvo 12 procentų brangesnis nei prieš metus. Todėl norint įsigyti tokio paties ploto būstą tenka skolintis daugiau.
27-erių Vilius į elektronikos prekių parduotuvę atėjo ieškoti antro, nebrangaus monitoriaus. Jis teigė tam numatęs apie 100 eurų, o monitorių ketinantis naudoti „Youtube“ vaizdo įrašams žiūrėti ir bendrauti su draugais.
Už mažesnius pirkinius vyras paprastai atsiskaito iš karto, tačiau didesnėms išlaidoms yra rinkęsis mokėjimą dalimis. Pasak Viliaus, maždaug 800 eurų kainavusį šaldytuvą išsimokėtinai pirkti atrodė patogiau, nes visa suma jam buvo didelė.
Kiti gyventojai pasakojo lizingu įsigiję automobilį, kainavusį apie 30 tūkstančių eurų. Viena pirkėja taip pat minėjo, kad jos tėvai išsimokėtinai perka telefonus ir televizorius. Vilius svarstė, kad dalis žmonių galbūt neturi pakankamai pinigų, o kiti tiesiog neapskaičiuoja savo galimybių.
Už prekes atsiskaito dalimis
Televizoriai, telefonai ir šaldytuvai – prekės, už kurias gyventojai neretai nemoka visos sumos iš karto. Pardavėjai pastebi, kad pirkėjai finansinių įsipareigojimų vengia vis rečiau.
Tačiau skolinamasi ne vien buities technikai ar elektronikai. „Swedbank“ skelbia, kad per pirmuosius 9 šių metų mėnesius gyventojams suteikė 15 procentų daugiau paskolų, o jų bendra vertė viršijo 7 milijardus eurų. Būsto paskolų skaičius išaugo 16 procentų, o automobilių lizingo finansavimo apimtys padidėjo beveik penktadaliu.
„Swedbank“ atstovas Tomas Pulikas nurodė, kad būstui besiskolinę klientai vidutiniškai ėmė 129 tūkstančių eurų paskolas, o automobiliams įsigyti lizingu skolinosi po 25 tūkstančius eurų. Šiemet vartojimo paskolų suteikta už 146 milijonus eurų. Trečdalis jų buvo skirta būsto remontui, o apie 50 milijonų eurų pasiskolinta įvairiems poreikiams.
Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų metinės palūkanos per mažiau nei metus padidėjo 0,5 procentinio punkto. Rugpjūtį jos viršijo 4 procentus. Jei gyventojas 25 metams būtų pasiskolinęs 150 tūkstančių eurų, jo mėnesio įmoka būtų išaugusi maždaug 40 eurų – iki kiek daugiau nei 800 eurų.
Vartojimo kreditai kainuoja gerokai brangiau
Vartojimo paskolų metinės palūkanos rugpjūtį vidutiniškai siekė 8,5 procento. Tai reiškia, kad 10 tūkstančių eurų paskolą penkeriems metams paėmusiam žmogui kas mėnesį tektų mokėti daugiau nei 200 eurų.
T. Pulikas teigė, kad saulės elektrinėms skirtų paskolų fiksuotos palūkanos nesiekia 5 procentų, būsto remontui – 8 procentų, o automobiliams finansuoti gali siekti iki 9 procentų.
Vis dėlto galutinė kredito kaina kai kuriais atvejais būna gerokai didesnė. Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos narys Rūtenis Šukevičius aiškino, kad smulkesnių pirkinių finansavimo bendrovės prie palūkanų dar gali pridėti mėnesinį kredito administravimo mokestį. Dėl to bendra metinė kredito kaina gali siekti ir 20 procentų.
„Topo Centro“ atstovas Algis Paukštas pateikė pavyzdį: 600 eurų kainuojantis telefonas, finansuojamas kreditu, galiausiai gali atsieiti 750–800 eurų.
Ekonomistų vertinimu, didesnį skolinimąsi lemia ne tik gyventojų noras įsigyti būstą, automobilį ar naują daiktą, bet ir augančios kainos. Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus teigė, kad Vilniuje būstas pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, pabrango 15 procentų, o antrąjį ketvirtį – 12 procentų. Todėl norint įsigyti tą patį būsto plotą žmonėms tenka skolintis daugiau.
Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu gyventojų noras skolintis gali mažėti. Tam įtakos gali turėti ekonominis neapibrėžtumas ir išliekančios didelės palūkanos.
