Klaipėdoje, Gargžduose ir Šilutėje baigėsi didžiausios komendantinės pratybos „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“. Lietuvos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad jose dalyvavo daugiau nei 30 institucijų ir organizacijų.
Pratybų tikslas – pasirengti užtikrinti gyventojų saugumą tuo atveju, jei kiltų grėsmė valstybės saugumui.
Trijuose Vakarų Lietuvos miestuose išbandytas bendras institucijų veikimas
Dalyvius į pratybas subūrė Klaipėdos regioninė karo komendantūra. Kilus krizei, jai tektų rūpintis, kad miestuose toliau dirbtų savivaldos ir gydymo įstaigos, būtų nenutrauktas vandens bei elektros tiekimas, o gyventojai gautų būtinas paslaugas ir jaustųsi kuo saugiau.
Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos vadas pulkininkas Danas Mockūnas pabrėžė, kad valstybės gynyboje dalyvauja ne vien kariuomenė. Pasak jo, bendras pasirengimas apima pareigūnus, medikus, valstybės ir savivaldos institucijas, įmones bei įstaigas. Kiekvienas iš jų turi savo atsakomybę ir vietą šalies gynybos plane, o gebėjimas veikti kartu tampa ypač svarbus, kai sprendimams lieka nedaug laiko.
Pratybose veikė daugiau kaip 1,7 tūkst. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Ginkluoto pasipriešinimo šauliai saugojo elektros, šilumos ir vandens tiekimui svarbius objektus, patruliavo, kontroliavo transporto ir žmonių judėjimą bei vykdė teritorinės gynybos užduotis.
Žvalgybai buvo naudojamos kelios bepiločių orlaivių komandos. Neginkluoto pasipriešinimo šauliai talkino evakuojant gyventojus, organizuojant maitinimą ir aprūpinimą, stabilizuojant sužeistųjų būklę bei atliekant kitas paramos užduotis.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis teigė, kad per pastarąjį laiką gerokai sustiprėjo šaulių pajėgumai, ypač bepiločių orlaivių ir medicinos srityse. Vis dėlto, jo vertinimu, svarbiausia – gebėjimas veikti kartu su karo komendantūromis: partneriai geriau supranta vieni kitus, žino savo užduotis ir gali jas vykdyti be perteklinių paaiškinimų.
Per pratybas taip pat nagrinėtos informacinės operacijos ir kibernetinis saugumas. Buvo tikrinamas Klaipėdos rajono savivaldybės informacinių technologijų infrastruktūros atsparumas kibernetinėms grėsmėms.
Mokymuose dalyvavo savivaldybių, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medicinos įstaigų, kitų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Bendrai atliekamos užduotys leido institucijoms geriau įvertinti partnerių galimybes ir praktiškai patikrinti, kaip skirtingų sričių specialistai galėtų vieni kitiems padėti saugant savo bendruomenes.
