Šiaulių apygardos teismas iš dalies patenkino buvusios kandidatės į Seimą Irmos Gajauskaitės apeliacinį skundą. Ji išteisinta dėl viešo žydų tautybės asmenų niekinimo, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio skausmo sukėlimo broliui, o už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes skirtos 40 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.
I. Gajauskaitės baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo vaizdo įrašus, apklausė ekspertus ir išklausė pačią apeliantę. Jai taip pat buvo suteikta galimybė susipažinti su kompiuteryje esančiais duomenimis bei pasiimti bylai reikšmingą informaciją.
Vasarį Šiaulių apylinkės teismas I. Gajauskaitę buvo pripažinęs kalta dėl pasikėsinimo organizuoti riaušes, viešo žmonių grupės niekinimo dėl tautybės ir fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui. Tuomet jai skirta 75 parų arešto bausmė, taip pat nuspręsta konfiskuoti kompiuterį ir mobilųjį telefoną, kurie buvo pripažinti nusikaltimo padarymo priemonėmis.
Už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes nuteisimas liko
Apeliaciniame skunde I. Gajauskaitė teigė, kad jos atžvilgiu tinkamas teismo procesas nebuvo surengtas. Ji prašė bylą nagrinėti iš naujo ir suteikti galimybę gintis asmeniškai.
Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos skirtą 40 parų areštą už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes, tačiau jo vykdymą atidėjo vieneriems metams.
Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir realiai neatliekant arešto. Tokiu būdu I. Gajauskaitė nebūtų izoliuota nuo visuomenės, jai būtų sudaryta galimybė pasitaisyti ir toliau dirbti. Teismas taip pat pažymėjo, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o byloje nėra duomenų, jog po apkaltinamojo nuosprendžio ji būtų padariusi naują nusikalstamą veiką ar bausta administracine tvarka.
Dėl žydų niekinimo moteris išteisinta
Teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai, jog I. Gajauskaitė padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl žydų tautybės asmenų niekinimo. Todėl šioje dalyje ji išteisinta, konstatavus, kad nebuvo veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Byla dėl konflikto su broliu nutraukta
I. Gajauskaitė buvo pripažinta kalta ir dėl smurto prieš brolį. Bylos duomenimis, ji smogė giminaičiui ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukė. Teismas įvertino, kad konfliktinė situacija kilo įvykio dieną, veiksmai nebuvo intensyvūs, nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata, skausmas truko neilgai, o liekamųjų reiškinių neliko. Dėl šių aplinkybių veika, teismo vertinimu, nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų tikslinga už ją taikyti baudžiamąją atsakomybę ir skirti įstatyme numatytą bausmę.
Teismas I. Gajauskaitės veiksmus įvertino kaip siekį išprovokuoti riaušes.
Į Seimą I. Gajauskaitė kandidatavo 2024 m. Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąraše, kuriame buvo įrašyta 42 numeriu.
