Seime svarstant galimybę teisėjams eiti pareigas iki 70 metų, pateiktas pasiūlymas tokią pat tarnybos ribą nustatyti ir diplomatams.
Jeigu parlamentas pritartų iniciatyvai, įstatyme būtų įtvirtinta, kad diplomatu galėtų dirbti ne vyresnis kaip 70 metų asmuo.
Dabar Diplomatinės tarnybos įstatymas nustato bendrą 65 metų amžiaus ribą. Vis dėlto diplomatinės tarnybos laiką galima individualiai pratęsti ne ilgiau kaip penkeriems metams.
Projektą parengusi B. Vėsaitė teigia, kad naujas reguliavimas leistų išsaugoti diplomatinėje tarnyboje sukauptą profesinę ir institucinę patirtį bei užtikrintų nuoseklesnę kartų kaitą.
Aiškinamajame rašte ji pabrėžia, kad diplomato kompetencija, valstybės atstovavimo praktika, užsienio politikos ir tarptautinių santykių išmanymas, gebėjimas derėtis, užsienio kalbų mokėjimas bei institucinė atmintis yra ilgą laiką kaupiamas profesinis išteklius. Todėl siūloma visiems diplomatams nustatyti vienodą, iš anksto įstatyme apibrėžtą 70 metų ribą ir galimybės dirbti po 65 metų nebesieti su individualiu sprendimu.
Numatoma, kad ši riba būtų taikoma ir diplomatams, kurie iki naujo įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į diplomatinę tarnybą ir tuo metu joje dirbtų. Jei diplomatui tarnybos laikas iki naujo reguliavimo įsigaliojimo būtų pratęstas, jam taip pat būtų taikoma bendra 70 metų amžiaus riba.
B. Vėsaitė atkreipia dėmesį, kad ši nuostata savaime nepratęstų terminuotos diplomato tarnybos sutarties. Iki įstatymo įsigaliojimo nutrauktos sutartys ar terminuotos sutartys nebūtų atkuriamos.
Projektas taip pat nekeistų senatvės pensijos amžiaus, jos skyrimo ar mokėjimo sąlygų. Siūlomi 70 metų būtų maksimali tarnybos amžiaus riba, o ne amžius, nuo kurio atsiranda teisė į senatvės pensiją. Tarnybos tęsimas iki šios ribos nebūtų privalomas – iš tarnybos būtų galima pasitraukti įstatymų nustatyta tvarka.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
ELTA primena, kad šiuo metu diplomatu gali dirbti ne vyresnis kaip 65 metų asmuo. Tarnyba po šio amžiaus gali būti pratęsta ne ilgiau kaip penkeriems metams. Diplomatinio atstovo tarnybos laiką, užsienio reikalų ministro teikimu, gali pratęsti prezidentas, o kitų diplomatų – užsienio reikalų ministras, tačiau ne ilgiau kaip vieniems metams. Tarnybos trukmė gali būti pratęsta tik įstatyme nustatytomis sąlygomis.
Diplomato tarnybos sutartis arba terminuota sutartis nutraukiama, kai diplomatas sulaukia nustatyto amžiaus, jei jo tarnybos laikas nebuvo pratęstas, arba pasibaigus pratęstam laikotarpiui. Įstatyme taip pat numatytos specialios taisyklės dėl vyresnių nei 65 metų diplomatinių atstovų atšaukimo, atsistatydinimo ir jų sutarčių nutraukimo.
Seimas sprendžia dėl vyresnių darbuotojų karjeros galimybių
Šių metų kovą Seimas pradėjo svarstyti siūlymą leisti vyresniems nei 65 metų valstybės tarnautojams tęsti tarnybą netaikant privalomos kasmetės pratęsimo procedūros.
Iniciatyvos autorė B. Vėsaitė nurodo, kad pataisomis siekiama panaikinti amžiaus diskriminaciją valstybės tarnyboje ir didinti jos efektyvumą.
Pagal dabar galiojantį įstatymą į valstybės tarnybą priimami asmenys negali būti vyresni nei 65 metų, išskyrus politinio arba asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojus.
Rugsėjį Seimas pradėjo svarstyti parlamento vadovo Juozo Oleko pateiktas Teismų įstatymo pataisas. Jomis siūloma teisėjams penkeriais metais – nuo 65 iki 70 metų – pratęsti galimybę eiti pareigas.
Po pateikimo šioms pataisoms pritarė 65 Seimo nariai, 16 balsavo prieš, o 28 susilaikė. Projektas perduotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Plenariniame posėdyje jis vėl turėtų būti svarstomas lapkričio 17 d.
Jei Seimas pataisoms pritartų, teisėjo įgaliojimai pasibaigtų jam sukakus 70 metų arba baigusis terminuoto paskyrimo laikui.
J. Olekas teigia, kad valstybė turėtų gebėti ilgiau išsaugoti ir panaudoti žmonių profesinę patirtį srityse, kur ji kaupiama dešimtmečiais. Parlamento vadovas tikisi, kad jo iniciatyva padėtų sistemoje išlaikyti didelę patirtį turinčius teisėjus ir atitiktų sidabrinės ekonomikos kryptį.
