Lietuvoje vienoje šeimoje kilo konfliktas dėl gimtadienio proga vaikui padovanoto loterijos bilieto. Paaiškėjo, kad jis laimėjo didelę pinigų sumą. Nors vaiko tėvai krikštatėviui ir jo žmonai pasiūlė laimėjimą pasidalyti lygiomis dalimis, pastaroji tam griežtai nepritarė.
Šeima pasakojo, kad moteris grasino kreiptis į policiją ir teismą. Ji esą ketino teigti, jog bilietas buvo pavogtas, nes parduotuvės vaizdo kamerų įrašuose matytųsi, kad jį pirko krikštatėvis.
Norėdami išlikti neatpažinti, šeimos nariai konkrečios laimėjimo sumos neatskleidė. Jie tik patikslino, kad tai nėra garsusis 81 milijono eurų laimėjimas, Lietuvoje išloštas 2024 metais.
Teisininkas: bilietas dovanojamas dėl galimybės laimėti
Teisininkas Tomas Seikalis naujienų portalui tv3.lt yra sakęs, kad tokioje situacijoje svarbu įvertinti bilieto rūšį ir jo dovanojimo aplinkybes. Reikėtų išsiaiškinti, ar bilietas buvo vardinis, paprastas, ar jau užregistruotas loterijos savitarnoje.
Pasak teisininko, pats dovanojimo faktas veikiausiai reiškė, kad krikštatėvis bilietą perdavė su tikslu suteikti vaikui galimybę laimėti. Jei jo žmona nuspręstų kreiptis į teismą, tokio ieškinio sėkmė būtų abejotina. Realių galimybių siekti laimėjimo dalies galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei būtų įrodymų, kad šalys buvo susitarusios kitaip, pavyzdžiui, jog visa išlošta suma turės būti grąžinta bilietą dovanojusiems giminaičiams.
T. Seikalis taip pat kėlė klausimą, kokia apskritai būtų loterijos bilieto dovanos prasmė, jei jį gavęs žmogus privalėtų laimėjimą perduoti dovanotojui. Lietuvoje bilietai įprastai dovanojami per Kalėdas, gimtadienius ar kitas progas būtent tam, kad gavėjas turėtų progą laimėti daugiau.
Teisininko vertinimu, tokia dovana paprastai yra nedidelės vertės, tačiau suteikia azarto ir galimybę išlošti didelę sumą.
Nepagrįstas kaltinimas gali baigtis baudžiamąja atsakomybe
Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į teismą, tačiau kartu gali būti vertinama, ar ši teise nepiktnaudžiaujama ir ar ieškinys grindžiamas pakankamais įrodymais. Norint įrodyti, kad laimėjimas priklauso krikštatėvio žmonai, galėtų būti pasitelkti liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ar kita medžiaga.
Jei rimtų įrodymų nėra, kreipimasis į policiją ar teismą tokioje situacijoje veikiausiai nebūtų prasmingas. Teisininkas pastebėjo, kad žmogus, iš pradžių dovanodamas nedidelės vertės bilietą, o vėliau sužinojęs apie didelį laimėjimą ir bandydamas jį susigrąžinti, gali pats atsidurti nepatogioje padėtyje.
T. Seikalis taip pat paaiškino, kad pinigų ar turto dovanojimui gali būti taikomi įvairūs reikalavimai, susiję su apmokestinimu, deklaravimu ir kitomis teisinėmis aplinkybėmis. Tačiau loterijos bilietams, net jei jie vėliau laimi didelę sumą, tokie apribojimai netaikomi. Bilieto kaip dovanos vertė nėra didelė – reikšmingas tampa tik laimėjimas.
Įraše buvo teigiama, kad krikštatėvio žmona ketina įrodinėti bilieto vagystę. Tačiau nepagrįsti kaltinimai vaiko tėvams gali sukelti rimtų teisinių pasekmių, nes kaltinimas vagyste yra rimtas.
Teisininkas pabrėžė, kad teisme asmuo įsipareigoja sakyti tiesą, o melagingi teiginiai procese yra fiksuojami ir gali sukelti nemalonumų, kurie skiriasi nuo paprasto melo kasdieniame gyvenime.
Be to, parduotuvės kamerų įrašas, kuriame matyti bilietą perkantis krikštatėvis, pats savaime neįrodytų vagystės. Jis tik patvirtintų, kad bilietą nupirko būtent tas žmogus, kuris vėliau jį padovanojo.
