„The Wall Street Journal“ (WSJ) aprašė Rusijos karininko Levo Stupnikovo istoriją ir pavadino jį vienu rezultatyviausių diversantų naujausioje karo istorijoje. Laikraščio vertinimu, jo perduota informacija Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms padėjo nukauti daugiau nei 300 Rusijos kariškių. Anksčiau buvo skelbta, kad dėl jo veiksmų žuvo daugiau nei 200 Rusijos karių.
26 metų L. Stupnikovas mokėsi Budiono karo ryšių akademijoje Sankt Peterburge. WSJ jis pasakojo, kad studijuodamas nusivylė Rusijos kariuomene dėl korupcijos. Rusijos visuotinis įsiveržimas į Ukrainą jam sukėlė pasipiktinimą, tačiau savo antikarines pažiūras jis slėpė nuo tarnybos draugų. 2023 metų lapkritį karininkas buvo pasiųstas į frontą ir netoli Vuhledaro paskirtas 36-osios motorizuotųjų šaulių brigados bataliono ryšių viršininku, skelbia „Agentstvo“.
WSJ nustatė, kad svarbų vaidmenį L. Stupnikovui tampant Ukrainos informatoriumi atliko jo motina Tatjana Jancen. Ji buvo dalyvavusi protestuose prieš V. Putiną, o prasidėjus invazijai Omske klijavo antikarinius plakatus.
2024 metų vasarį T. Jancen kreipėsi į su Ukrainos karine žvalgyba bendradarbiavusį Ukrainos tinklaraštininką Dmytro Karpenką ir paprašė padėti sūnui dezertyruoti. L. Stupnikovas susisiekė su D. Karpenka, atskleidė savo pareigas ir buvimo vietą bei sutiko perduoti informaciją apie Rusijos kariuomenę. Už tai siūlyto atlygio jis atsisakė.
Pirmoji didelė operacija įvyko 2024 metų vasario 20 dieną, kai buvo smogta netoli Volnovachos esančiame poligone išrikiuotiems Rusijos kariškiams. L. Stupnikovas iš anksto perdavė poligono koordinates, o atvykus vadams ir susirinkus maždaug 120–150 žmonių, nusiuntė Ukrainai nuotrauką. Gavęs nurodymą pasitraukti, jis tarnybos draugams pasakė, kad sutriko skrandis, ir pasislėpė už medžių. Per smūgį žuvo 68 Rusijos kariškiai, tarp jų – 10 karininkų, dar apie 60 žmonių buvo sužeisti.
Vėliau karininkas ir toliau teikė padalinių koordinates. 2024 metų kovą jis padėjo Ukrainai smogti per brigados karininkų susitikimą, o gegužę nukreipė ataką į buvusio viešbučio rūsį, kuriame buvo įsikūrę du šturmo padaliniai. Tąkart žuvo 20 žmonių. L. Stupnikovas taip pat trikdė Rusijos technikos veikimą: išjungdavo stebėjimo kameras ir keisdavo bepiločių orlaivių valdymo pultų akumuliatorių įtampą, todėl aparatai sugesdavo.
Artimiausiais mėnesiais jis savo vadovui perdavinėjo radijo dažnius, karių dislokacijos vietas ir mūšių planus. 36-oji brigada greitai prarado daug personalo. Galiausiai iš visų karininkų, su kuriais L. Stupnikovas pradėjo tarnybą savo batalione, jis liko vienintelis – kiti žuvo, buvo sužeisti arba perkelti į kitus fronto ruožus.
2024 metų vasarą vadovybė ėmė įtarti, kad dalinyje veikia informatorius. Vienas vadų pareiškė, jog atrodo, kad jų gretose atsirado savas „Štirlicas“.
„Tai buvo nuolatinė, begalinė įtampa. Tikri šnipai pereina specialius mokymus. Aš neturėjau jokių mokymų“, – prisiminė L. Stupnikovas.
Pabėgo į Ukrainą ir pradėjo tarnauti prieš buvusį dalinį
2024 metų liepos 6-osios naktį L. Stupnikovas paliko Rusijos pozicijas ir perėjo į Ukrainos pusę. Ukrainos kariškiai jam iš anksto parengė kelią per užminuotą teritoriją.
Pabėgęs jis Ukrainos pareigūnams perdavė telefoną ir slaptažodžius. Tai leido dar kelis mėnesius gauti vaizdą iš maždaug keliolikos Rusijos bepiločių orlaivių ir stebėjimo kamerų.
Vėliau buvusį karininką aplankė Rusijos savanorių korpuso vadas Denisas Kapustinas. Jis pasiūlė L. Stupnikovui dirbti ryšių specialistu. Po dviejų dienų šis pasiūlymą priėmė. WSJ duomenimis, dabar jis dalyvauja kovose prieš 36-ąją brigadą, kurioje anksčiau tarnavo.
L. Stupnikovo motina ir jaunesnioji sesuo iš Rusijos išvyko 2025 metų vasarį. Jo žmona Jelizaveta liko šalyje ir vėliau viešai pasmerkė vyro veiksmus.
Jo istorija viešai nuskambėjo 2025 metų rugsėjį, kai jis davė dvi valandas trukusį interviu D. Karpenkai. Rusijos šaltinių publikacijose teigiama, kad L. Stupnikovo veiksmai lėmė daugiau nei 200 kariškių žūtį.
Po interviu specialiųjų pajėgų „Achmat“ grupės „Aida“ kovotojai paskelbė pradedantys perbėgėlio „medžioklę“.
Panašių grasinimų anksčiau sulaukė ir kitas perbėgėlis Maksimas Kuzminovas. 2023 metų rugpjūtį jis į Ukrainą atskraidino karinį sraigtasparnį Mi-8, o 2024 metų vasarį buvo nužudytas Ispanijoje. L. Stupnikovas teigė, kad spręsdamas, ar likti Ukrainoje, atsižvelgė ir į M. Kuzminovo likimą.
