Kitąmet mokytojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti 7,56 proc. Tam 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 245 mln. eurų. Tačiau pedagogų profesinės sąjungos dėl tokio augimo vertina skirtingai: viena ragina laikytis su Vyriausybe pasirašyto susitarimo, o kita reikalauja didesnio atlyginimų kėlimo.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius teigia, kad keturių profesinių sąjungų pasirašytoje šakos kolektyvinėje sutartyje mokytojų atlyginimų didinimas numatytas iki 2028 metų. Jo vertinimu, parengtas biudžeto projektas šiuos įsipareigojimus įgyvendina.
A. Jurgelevičius pabrėžė, kad susitarime nustatyti konkretūs atlyginimų didinimo dydžiai ir tvarka, todėl LŠMPS neprisideda prie reikalavimų kelti algas labiau.
Jis pripažino, kad pats, kaip mokytojas ir jų atstovas, norėtų didesnio nei 7,5 proc. atlyginimų augimo, tačiau kartu sakė suprantantis skirtumą tarp lūkesčių ir realių valstybės galimybių.
LŠMPS vadovo pavaduotojo teigimu, susitarimas buvo sudarytas įvertinus mokytojų poreikius, valstybės finansines galimybes ir kitų profesijų darbuotojų lūkesčius. Jis taip pat kritikavo kitą profesinę sąjungą, kuri, jo vertinimu, kasmet mėgina iš naujo peržiūrėti jau suderintus atlyginimų didinimo įsipareigojimus.
Kita profsąjunga reikalauja mažiausiai 10 proc.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas laikosi kitokios pozicijos. Jo teigimu, numatytas augimas neatitinka principo, kad mokytojų darbo užmokestis turi didėti sparčiau nei šalies vidurkis.
A. Navickas sakė, kad LŠDPS netenkina parengtas biudžetas, nes, jo vertinimu, neįgyvendinamas susitarimas mokytojų atlyginimus didinti daugiau nei vidutinį darbo užmokestį šalyje.
Pasak jo, praėjusiais metais šalies darbo užmokestis augo 9,5 proc., o mokytojų atlyginimai – iki 8 proc. Todėl profesinė sąjunga mano, kad kitąmet pedagogų algos turėtų didėti bent 10 proc.
LŠDPS vadovas aiškino, kad toks augimas leistų užtikrinti mokytojų atlyginimų progresą, išlaikyti spartesnį jų didėjimą nei šalies vidurkis ir siekti tikslo, kad mokytojo profesija taptų patrauklesnė jaunimui. Taip pat siekiama, kad mokytojų darbo užmokestis būtų bent 30 proc. didesnis už šalies vidutinį atlyginimą.
A. Navickas teigė, kad profesinė sąjunga raštu kreipėsi į ministeriją, tačiau gavo atsakymą, jog didesniam atlyginimų didinimui galimybių nėra.
Jo nuomone, valstybė, atsižvelgdama į savo prioritetus, galėtų ieškoti papildomų lėšų. Kadangi kitų metų biudžetas dar nepatvirtintas, dėl atlyginimų didinimo, pasak jo, dar galima derėtis.
Po susitikimo nusprendė kreiptis į premjerą
Trečiadienį LŠDPS susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais. Po susitikimo A. Navickas paskelbė, kad susitarti nepavyko.
Jo teigimu, ministerija tik formaliai pateikė atsakymą ir neieškojo kompromiso. A. Navickas sakė, kad į profesinės sąjungos argumentus nebuvo atsižvelgta.
Dabar LŠDPS ketina prašyti premjero Mindaugo Sinkevičiaus pagalbos ieškant sprendimo. A. Navickas pabrėžė, kad tolesni profesinės sąjungos veiksmai priklausys nuo derybų rezultatų.
Darbo užmokesčiu nepatenkinti ir pareigūnai
Seimui pateiktame 2027 metų valstybės biudžeto projekte mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimams didinti numatyta 245,1 mln. eurų. Jų darbo užmokestis vidutiniškai turėtų augti 7,56 proc.
Statutinių pareigūnų algoms didinti numatyta 45 mln. eurų, o vidutinis jų atlyginimų augimas siektų 7,5 proc. Kultūros darbuotojų atlyginimams kelti planuojama skirti 21,8 mln. eurų, jų algos taip pat vidutiniškai didėtų 7,5 proc. Kai kurios pareigūnų profesinės sąjungos tokį augimą vertina kaip mažesnį, nei tikėtasi, ir neatmeta protestų galimybės.
Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatomas bazinis 2,5 proc. atlyginimų augimas, kuriam planuojama skirti 73,8 mln. eurų.
Kitų metų biudžeto deficitas turėtų sudaryti 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai viršytų fiskalinės drausmės taisykles, pagal kurias euro zonos valstybių metinis pajamų ir išlaidų skirtumas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.
ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 metais beveik du mėnesius streikavo apie 3,7 tūkst. mokytojų. Dalis pedagogų buvo įsiveržę į Švietimo ir mokslo ministeriją ir pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 metais LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 metų valstybės biudžetą.
