Kitą mėnesį sukaks lygiai treji metai nuo tada, kai buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys politinės korupcijos byloje buvo nuteistas ir išsiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Jis teismuose ne kartą mėgino pasiekti, kad į laisvę būtų paleistas anksčiau, tačiau iki šiol jo skundai nebuvo patenkinti.
Interviu Eltai V. Gapšys teigė, kad, nepaisant būsimų teismų sprendimų, nuo kitų metų vasario 1 dienos lygtinis paleidimas jam turėtų būti pritaikytas privalomai. Tą dieną jis bus atlikęs tris ketvirtadalius paskirtos bausmės, todėl teismo patvirtinimas nebeturėtų būti reikalingas. Įstatymas numato, kad tokiais atvejais lygtinis paleidimas taikomas, jei asmuo nėra nuteistas už itin sunkų nusikaltimą, kuriam ši priemonė negalima, ir nedemonstruoja pažangos stokos.
ELTOS žurnalistė su nuteistuoju kalbėjosi mobiliuoju telefonu dieną, kai jis dirbo ir turėjo teisę išvykti į laisvę bei naudotis transportu.
Buvęs politikas ir teisininkas sakė per kalėjime praleistus metus iš arti pamatęs sistemos trūkumus. Jei turėtų galimybę, jis teigė sieksiantis ją keisti.
Ne visiems nuteistiesiems dedamos apykojės
V. Gapšys pasakojo, kad kasdien dirba Vilniuje, tačiau negali iš mokyklos pasiimti vaikų ir nuvežti jų į būrelius. Jo teigimu, lygtinis paleidimas net ir mėnesiu ar dviem anksčiau būtų reikšmingas šeimai, nes leistų paprasčiau prisidėti prie vaikų priežiūros.
Jis aiškino, kad anksčiau tokią galimybę turėjo, tačiau vėliau leidimas buvo panaikintas. Savaitgaliais nuteistajam leidžiama grįžti pas artimuosius į namus. Pirmadienio rytą jis nuveža vaikus prie mokyklos, o tada iš Vilniaus vyksta į Kauną, kur turi iki nustatyto laiko užsiregistruoti.
Pasak V. Gapšio, savaitgaliui jam uždedama elektroninė apykojė, o pirmadienį jis privalo grįžti į Kauną ją nusiimti ir atlikti patikrą alkoholio kiekio matuokliu. Tik po to gali važiuoti į darbą Vilniuje, o vakare vėl grįžti į Kauną.
Jis teigė raštu ir žodžiu prašęs leisti pirmadienį po savaitgalio namuose iš karto vykti į darbo vietą Vilniuje, o apykoję nusiimti vakare. Tačiau, anot jo, tokia galimybė nesuteikta. V. Gapšys abejojo, ar tokia tvarka racionali, nes pareigūnai mato jo buvimo vietą, o jis negali pasislėpti.
Buvęs Seimo narys pabrėžė, kad apykojės dedamos ne visiems nuteistiesiems, taip pat ir tiems, kurie teisti už nužudymą. Jis teigė, kad yra ir tris kartus teistų asmenų, kuriems tokia priemonė netaikoma, o pats nebėga ir nesislapsto.
V. Gapšys dėl šios tvarkos pateikė skundą. Jo manymu, valstybė tokiais atvejais ir išleidžia pinigus, ir galimai piktnaudžiauja įstatymo nuostatomis. Jis sakė, kad likusią bausmės dalį veikiausiai praleis su apykoje, tačiau apgailestavo dėl žmonių, neturinčių teisinio išsilavinimo ir negalinčių apskųsti, jų manymu, beprasmiškų sprendimų.
Konvojavimą vadina neracionaliu pinigų naudojimu
Kalbėdamas apie konvojavimą, V. Gapšys prisiminė atvejį, kai žmogus, kuris dieną prieš tai su apykoje vaikščiojo Laisvės alėjoje, dėl sveikatos problemų buvo iš pradžių nuvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o vėliau konvojuotas į kitą gydymo įstaigą.
Jo teigimu, žmogų į ligoninę gabeno du antrankiais surakinto asmens palydovai. Po gydytojo apžiūros jis vėl buvo nuvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o iš ten – atgal į kalėjimą. V. Gapšys tokį procesą pavadino absurdišku ir teigė apie tai kalbėjęs su kalėjime apsilankiusia ministre.
Jo manymu, jei žmogui leidžiama grįžti į namus, jam būtų galima uždėti apykoję ir nustatyti, kuriuo metu jis turi būti ligoninėje. Tokiu atveju jo buvimo vieta būtų stebima, o konvojavimo ir antrankių nereikėtų.
V. Gapšys teigė, kad Kalėjimų tarnybos biudžetas siekia 100 mln. eurų, iš kurių 80 mln. eurų skiriama atlyginimams. Jo skaičiavimu, apie 4 tūkst. nuteistųjų tenka po 25 tūkst. eurų per metus. Jis mano, kad problema yra ne lėšų trūkumas, o tvarkos ir gebėjimo racionaliai naudoti pinigus stoka.
Buvęs politikas sakė, kad, jeigu būtų ministras, biudžetą sumažintų 20 proc. ir pakeistų kelis įstatymus. Anot jo, taip sistemą būtų galima išlaikyti 20 mln. eurų pigiau, nes jai reikia ne papildomų pinigų, o geresnio valdymo.
V. Gapšys pripažino, kad jo kritika gali sulaukti neigiamos reakcijos, tačiau sakė kalėjimų sistemai esantis nepatogus, nes nuolat kartoja, kad ji veikia netinkamai.
Jis taip pat pabrėžė, kad nuteistieji ne visada prašo visiškos laisvės – kai kuriems svarbiausia galimybė užsiimti veikla. Nors, jo žodžiais, tarp nuteistųjų nėra vien „angeliukų“ ir žmonės yra padarę nusikaltimų, tai nereiškia, kad pati sistema neturėtų būti tobulinama.
Paklaustas, ar nekelia grėsmės valstybei, kai iš Kauno kalėjimo vyksta dirbti į Vilnių, V. Gapšys pasiūlė įvertinti, kokią konkrečiai grėsmę jis galėtų kelti.
Jis taip pat teigė, kad didžioji dalis trumpam į laisvę išleidžiamų nuteistųjų į kalėjimą grįžta laiku. Anot jo, 99 proc. jų sugrįžta, tačiau viešai dažniausiai pranešama apie kelis nustatytų sąlygų nesilaikiusius žmones. Iš tūkstančių išvykimų negrįžta tik pavieniai asmenys.
V. Gapšiui skirta 4 metų ir 3 mėnesių bausmė
ELTA primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas V. Gapšiui skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2023 metais Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario pareigomis ir įtaka partijos kolegoms, paveikti valstybės tarnautojus. Tarp jų buvo tuometinė Seimo pirmininkė, Darbo partijos frakcijos Seime nariai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybė bei nariai ir žemės ūkio ministrė. Teismo vertinimu, jie turėjo būti skatinami teisėtai arba neteisėtai veikti taip, kaip pageidavo R. Kurlianskis.
Šioje politinės korupcijos byloje kaltais taip pat pripažinti Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis.
Laisvės atėmimo bausmės skirtos V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui. Kaip ir V. Gapšiui, E. Masiuliui kol kas nepavyko būti lygtinai paleistam į laisvę.
