Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei suėjo 100 darbo dienų, tačiau politikos ekspertai abejoja, ar per šį laiką jai pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų. Pasak jų, ministrų kabinetas daugiausia dėmesio skiria migracijai ir demografijai, o žmonėms aktualios augančios kainos bei pragyvenimo išlaidos lieka darbotvarkės paraštėse.
Apie pirmąjį Vyriausybės darbo šimtadienį naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius ir Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius.
Dvi pagrindinės M. Sinkevičiaus kryptys
M. Baltrukevičiaus teigimu, jau po 100 dienų galima įžvelgti, kokius prioritetus premjeras laiko svarbiausiais. Jo vertinimu, tai pirmiausia migracija ir demografija.
Demografijos klausimą demokratai kėlė dar prieš sudarant koaliciją. Nors valstybė negali tiesiogiai „nusipirkti“ vaikų, pernai paskelbti statistiniai duomenys didina politinį spaudimą ieškoti sprendimų.
Vis dėlto parengtas su demografija susijusių priemonių paketas kelia abejonių dėl jo tikslingumo. Neaišku, ar pasiūlymai tinkamai nukreipti, ar apskritai turės poveikį ir ar visos numatytos priemonės tiesiogiai susijusios su demografijos problemomis.
Migracijos tema, pasak politologo, M. Sinkevičiaus, Gitano Nausėdos ir Lauryno Kasčiūno komunikacijoje skamba panašiai. Nors akcentai dėliojami skirtingai, bendra kryptis yra griežtesnė migracijos politika.
Tačiau visuomenės tyrimai rodo, kad migracija nėra tarp svarbiausių gyventojams kylančių problemų. Viename per pastaruosius kalendorinius metus atliktame tyrime žmonių buvo prašoma įvardyti tris pagrindines Lietuvos problemas. Migraciją paminėjo maždaug 8 proc. apklaustųjų.
M. Baltrukevičius pažymėjo, kad politikams kalbant apie migraciją kaip apie grėsmę, visuomenę tokia pozicija gali būti įtikinta. Jo vertinimu, būtent migracija ir demografija yra sritys, kurioms M. Sinkevičius asmeniškai teikia daugiausia reikšmės.
Vis dėlto po vieno vakarėlio viešojoje erdvėje išaugo diskusijos apie tai, ar Lietuva pajėgs panaudoti didėjančius gynybos asignavimus. Klausimų kelia ir dronų incidentai. Lietuvoje dar nebuvo tokio masto įvykių, kokie galėjo nutikti, tačiau ekspertas priminė Latvijos atvejį, kai vienas incidentas paaštrino jau anksčiau egzistavusius nesutarimus ir prisidėjo prie Vyriausybės žlugimo.
Jo teigimu, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, negalima teigti, kad Robertas Kaunas yra visiškai saugus.
Skandalai priblėso, bet programos pasigedę
M. Sinkevičiaus Vyriausybei nepavyko išvengti ir skandalų – dėmesio sulaukė Raudondvario dvaro istorija bei klausimai dėl premjero disertacijos.
V. Valentinavičiaus vertinimu, šios istorijos nebuvo tokio masto kaip ankstesni Palucko skandalai, o Raudondvario ir disertacijos temos esą jau beveik pamirštos. Dabar, pasak jo, visuomenė pirmiausia laukia biudžeto.
Politologas teigė, kad per pirmąsias 100 dienų Vyriausybei pavyko nuraminti visuomenę. Pagrindinę premjero žinutę jis apibūdino taip: „Aš ne Ruginienė“.
Jo teigimu, Ruginienė visuomenės dėmesį traukė pasisakymais įvairiomis temomis, drąsiais pareiškimais ir pretenzijomis užsienio politikai. Tuo metu M. Sinkevičius daugiausia demonstravo esantis santūrus, rezervuotas ir nekalbantis nesąmonių.
Šią žinutę, V. Valentinavičiaus manymu, visuomenė suprato – premjeras atrodo solidžiau. Tačiau vien to nepakanka: įrodžius, kad jis nekalba nesąmonių, iš premjero tikimasi aiškių programinių teiginių ir idėjų. Tokių sprendimų, kurie būtų siejami būtent su M. Sinkevičiumi ir rūpėtų žmonėms, politologas teigė nematantis.
Jo nuomone, migracija ir demografija labiau primena prezidento programą. Abu klausimai buvo įtraukti į G. Nausėdos metinį pranešimą dar pavasarį, iki M. Sinkevičiui tampant premjeru.
V. Valentinavičius taip pat kritikavo Prezidentūros vaidmenį svarstant biudžetą. Pasak jo, būtent Prezidentūra gina finansų ministro poziciją, kad dabartinis deficitas yra pateisinamas, o taupymo klausimą siūlo atidėti iki 2029 metų.
Politologas teigė nematantis, kokios šioje situacijoje yra paties M. Sinkevičiaus idėjos. Jo vertinimu, sprendimai labiau primena iš Prezidentūros ateinantį diktatą, o šalies gyvenimą skolintomis lėšomis esą remia G. Nausėda.
V. Valentinavičius kritiškai įvertino ir finansų ministrą. Jo teigimu, kai biudžetas bus svarstomas artimiausiomis savaitėmis, tokio ministro darbas kelia daugiau nerimo nei Broko ir Adomavičiaus atvejai, ypač todėl, kad jis akivaizdžiai turi prezidento palaikymą.
Ekspertas pabrėžė, kad neaišku, ką apie šiuos klausimus mano pats M. Sinkevičius. Tuo metu žmonėms, jo manymu, labiausiai rūpi kuro kainos ir pragyvenimo išlaidos, tačiau šios temos Vyriausybės darbotvarkėje nėra.
V. Valentinavičius taip pat pareiškė, kad migracija visuomenės prioritetuose užima žemą vietą, o politikai, skatinami prezidento, esą bando išprovokuoti nepasitenkinimą ir dirbtinai kurstyti neapykantą migrantams. Jo vertinimu, tai yra rinkiminės temos.
Politologas mano, kad iki savivaldos rinkimų, o greičiausiai ir iki Seimo rinkimų, nebus įgyvendinta apčiuopiamų sprendimų, kurie reikšmingai pakeistų padėtį demografijos ar migracijos srityse. Jis įsitikinęs, kad šių temų iniciatorius yra ne Vyriausybė, o Prezidentūra Daukanto aikštėje.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai skelbiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
