Ukrainos kariškiai teigia, kad operacija, kuria siekiama trikdyti Rusijos oro uostų darbą, dar tik įsibėgėja. Du prie jos plano rengimo prisidėję šaltiniai leidiniui „The Atlantic“ papasakojo, jog pirminiame sumanyme buvo numatyta kasdien į Maskvos oro uostus pasiųsti iki tūkstančio bepiločių orlaivių. Vis dėlto Volodymyras Zelenskis tokį scenarijų įvertino kaip pernelyg pavojingą ir kol kas neleido jo įgyvendinti.
Vienas plano autorių teigė, kad Ukraina rengiasi pradėti serijinę dronų su dirbtiniu intelektu gamybą. Šie aparatai gali trikdyti Rusijos oro gynybos veiklą ir smogti oro uostams.
Kuriamuose bepiločiuose naudojama žemėlapių ir vaizdų sulyginimo technologija, vadinama „map matching“. Dirbtinis intelektas padeda atpažinti taikinius ir priimti sprendimą dėl smūgio. Keli tokie dronai pirmą kartą buvo panaudoti rugsėjo viduryje prieš taikinius Rusijos okupuotoje Donecko srities dalyje. Operacijos kūrėjas nurodė, kad netrukus planuojama pradėti masinę šių aparatų gamybą.
Pagal pirminį planą dronai turėjo padėti apeiti Rusijos oro gynybą ir atakuoti Maskvos bei kitų miestų oro uostus. Tačiau kol kas Ukraina jų dideliais kiekiais prieš Rusijos oro uostus nepanaudojo. Plano rengėjai tvirtina, kad operacijos sėkmė nepriklauso nuo JAV technologijų ar žvalgybinės informacijos.
Vietoje tiesioginių smūgių Ukrainos kariškiai pasitelkia tolimojo nuotolio dronus, kad sukeltų grėsmę oro erdvei aplink oro uostus. Dėl to Rusijos valdžia priversta uždaryti oro uostus ir atšaukti skrydžius.
Su žurnalistais kalbėjęs V. Zelenskio patarėjas sakė, kad prezidentas pirmenybę teikia būtent tokiai taktikai, nes ji leidžia išvengti civilinių lėktuvų atakų. Jo teigimu, prezidentas nenori, kad tokie veiksmai būtų prilyginti piratavimui.
Operacija „M&Ms“
Apie operacijos „M&Ms“ rengimą „The Atlantic“ pirmą kartą pranešė rugpjūčio 20 d. Tada kilo diskusijų, ar smūgiai civiliniams oro uostams gali būti laikomi leistinais. Kai kurie Ukrainos ir Vakarų pareigūnai manė, kad V. Zelenskio nustatyti apribojimai buvo per griežti, ypač atsižvelgiant į Rusijos atakas prieš civilinius objektus.
Vienas iš plano autorių teigė, kad visuomenės spaudimas galėjo paveikti prezidento sprendimą rugsėjo 1 d. viešai įspėti užsienio oro linijas apie skrydžių į Rusiją pavojų. Tuo pat metu V. Zelenskis pabrėžė, jog Kyjivas neketina pulti civilinių lėktuvų.
Vienas Ukrainos pareigūnas paaiškino, kad tuo metu šalis dar neturėjo pakankamai specializuotų dronų, kad galėtų ilgą laiką blokuoti Maskvos oro uostus. Po V. Zelenskio įspėjimo skrydžius į Maskvą laikinai sustabdė tik „Air Tanzania“, o didieji vežėjai, tarp jų „Emirates“ ir „Flydubai“, veiklą tęsė.
Vienas Ukrainos atstovas „The Atlantic“ pripažino, kad operacijos iki galo įgyvendinti nepavyko.
Vis dėlto net ir atsisakius pirminio sumanymo, Ukrainos atakos pastebimai paveikė Rusijos oro uostų darbą.
Vienas ryškiausių atvejų užfiksuotas spalio 9 d., kai iš Turkmėnistano grįžo Vladimiras Putinas. Maskvoje dėl veiklos apribojimų negalėjęs nusileisti lėktuvas „Il-96 RA-96025“, kuriuo Rusijos prezidentas anksčiau buvo atskridęs į Turkmėnistaną, galiausiai nutūpė Sankt Peterburge. Tai nustatė „Agentstvo“ analizė.
Su operacijos detalėmis susipažinęs Ukrainos kariškis „The Atlantic“ teigė, kad dronų atakos ir V. Putino grįžimas sutapo atsitiktinai.
Dar rugpjūtį dėl Ukrainos bepiločių atakų Rusijos oro uostuose nustatytų apribojimų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo karo pradžios. Vėliau padėtis Maskvos aviacijos mazge dar labiau komplikavosi. Praėjusią savaitę trijų sostinės oro uostų veiklą dronai buvo sustabdę beveik pusei paros, o dieną anksčiau Maskvos aviacijos mazgas buvo uždarytas rekordiškai ilgai – 7 valandas.
