Šeštadienį Prancūzijoje vykusios demonstracijos vėl peraugo į susirėmimus – policija ašarines dujas panaudojo keliuose miestuose, siekdama neleisti protestuotojams pasiekti centrinių rajonų. Protestai surengti praėjus savaitei po riaušių, praneša AFP žurnalistai.
Ašarinės dujos buvo naudojamos Lione, Lilyje, Tulūzoje, Monpeljė ir Nante. Prieš prasidedant protestams vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas perspėjo, kad valdžia netoleruos smurto ir viešosios tvarkos pažeidimų.
Tvarkai užtikrinti visoje šalyje sutelkta 70 tūkst. saugumo pajėgų. Naujos eitynės surengtos dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, o ankstesnės demonstracijos prieš savaitę buvo virtusios riaušėmis: buvo niokojami viešieji pastatai, apiplėšta šimtai parduotuvių ir sulaikyta 2 700 žmonių.
L. Nunezas šeštadienį pranešė, kad jau sulaikyti 135 asmenys. Pareigūnai konfiskavo įvairių ginklų ir kitų pavojingų daiktų, tarp jų metalinių rutulių, švininių šratų, fejerverkų, timpas, savadarbių bei pneumatinių ginklų ir katanų. Ministras pabrėžė, kad tai tik preliminarūs duomenys, kurie dar gali keistis.
Policijos skaičiavimu, Paryžiuje protestavo 110 tūkst. žmonių. Sostinėje parduotuvių vitrinos buvo užkaltos lentomis, o Luvras ir Orsė muziejus uždaryti. Dešimtys riaušių policijos pareigūnų saugojo žiedinį kelią, kad demonstrantai jo nepasiektų.
Pyktis dėl Emmanuelio Macrono sprendimų
Pagrindinė Paryžiaus demonstracija, valdžios nurodymu paskutinę minutę perkelta į pietrytinį miesto pakraštį, iš esmės vyko ramiai ir priminė šventę. Kai kurie tėvai eitynes stebėjo kartu su mažais vaikais.
Vis dėlto dalis protestuotojų atvirai reiškė nepasitenkinimą prezidentu Emmanueliu Macronu. Jis uždraudė neprofesinių sąjungų organizuojamas demonstracijas, vyriausybės laikytas „neteisėtomis“, taip pat neleido protestuotojams artintis prie miesto centro.
Šių priemonių E. Macronas ėmėsi po praėjusį savaitgalį vykusių riaušių. Prezidentas dėl smurtinių išpuolių apkaltino „kraštutinių kairiųjų“ grupuotes ir teigė, kad jos siekia „sugriauti respubliką“.
Paryžietė Lea Berthelot, demonstracijoje apsirengusi Prancūzijos simboliu Marijana, sakė, kad protestų malšinimas sukėlė platų visuomenės nepasitenkinimą. Jos teigimu, tokie sprendimai varžo ne tik laisvę, bet ir solidarumą – vertybes, įtvirtintas oficialiame Prancūzijos devize.
Nante tūkstančiai protestuotojų prasiveržė pro policijos užtvaras ir patraukė miesto centro link, pranešė AFP žurnalistas. Policija juos bandė sustabdyti ašarinėmis dujomis ir vandens patranka, o kai kurie demonstrantai pareigūnų link mėtė sviedinius bei fejerverkus.
Lione ašarinėmis dujomis išvaikyta maždaug tūkstančio žmonių grupė, susirinkusi pietinėje miesto dalyje. 20-metis protestuotojas Silemas teigė, kad visiškas protestų draudimas reikštų dar didesnį artėjimą prie fašistinio ir diktatoriško režimo.
Protestuotojai vadina ribojimus „skandalingais“
Paryžiaus centre policijos nurodymu uždaryta daug metro stočių. Be to, kai kuriose teritorijose, kuriose gausu parduotuvių, iki pirmadienio paskelbta komendanto valanda.
Profesinės sąjungos „Syndicale Solidaires“ atstovė Murielle Guilbert eitynių metu valdžios sprendimą uždrausti neprofesinių sąjungų protestus ir riboti jų maršrutus pavadino „skandalingu“. Ji teigė, kad žmonės į gatves išėjo dėl akivaizdaus visuomenės pykčio, kurį lemia maži atlyginimai.
26 metų slaugytoja Claire, pavardės nenurodžiusi, pabrėžė, kad ne visi protestuotojai siekia niokoti turtą. Pasak jos, dalis žmonių atėjo taikiai išreikšti nesutikimą ir reikalauti geresnės ateities.
Eitynių metu buvo matyti plakatas „Mūsų problema? Milijardieriai“, o dalis minios skandavo įžeidžiančius šūkius policijos atžvilgiu.
21 metų Axelle Moch už plakato laikymą ir perėjimą per Respublikos aikštę, kurioje galiojo komendanto valanda, pareigūnas skyrė 135 eurų baudą. Jis jai paaiškino tiesiog atliekantis savo darbą. A. Moch tokį sprendimą pavadino saviraiškos laisvės suvaržymu.
„Geltonosios liemenės“, prieš aštuonerius metus rengusios triukšmingus protestus prieš E. Macroną, spalio 31 dieną paragino surengti naujas demonstracijas už teisę protestuoti.
Daugelis Paryžiaus mažmenininkų dėl praėjusį savaitgalį vykusių plėšimų užkalė langus arba visai uždarė parduotuves. Šįkart policija buvo pasirengusi gerokai labiau nei anksčiau: į gatves išvesti šarvuočiai, parengti sraigtasparniai ir vandens patrankos.
Paryžiaus eitynėse dalyvavęs kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas pareiškė, kad E. Macronas turės suprasti, jog tokios demonstracijos gali kartotis kas savaitę.
Orleane protestuota prieš Marine Le Pen partiją
Įtampą šalyje padidino ir Orleane vykęs Marine Le Pen vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis susivienijimas“ suvažiavimas. Juo pradėta prezidento rinkimų, vyksiančių po šešių mėnesių, kampanija.
Tūkstančiai antifašistinius šūkius skandavusių žmonių žygiavo prieš M. Le Pen ir E. Macroną, verslui palankų centristą, kuris daugiau nebegali kandidatuoti į prezidento postą. Minia skandavo raginimus E. Macronui atsistatydinti ir M. Le Pen siųsti į kalėjimą.
Policija nurodė, kad proteste dalyvavo 11 tūkst. žmonių, o organizatoriai skelbė 26 tūkst. dalyvių skaičių.
Neramumai atskleidžia Prancūzijoje tvyrančią įtampą prieš rinkimus. Apklausos rodo, kad šiuo metu juose pirmauja M. Le Pen.
Infliacija Prancūzijoje, ypač pabrangę degalai, smarkiai išaugo nuo vasario, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas.
Protestai dėl skirtingų priežasčių taip pat vyksta Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Kai kur jų dalyviai kelia infliacijos bei švietimo problemas. Po gatvės riaušių Italija į Milaną pasiuntė 500 karių.
