Lietuva pagal skurdo rodiklius ir toliau lieka tarp prasčiausiai vertinamų Europos Sąjungos šalių. Didžiausius sunkumus patiria senjorai, žmonės su negalia ir bedarbiai. Ekspertų teigimu, skurdo mažinimui vis dar stinga politinio dėmesio bei konkrečių sprendimų.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir ekonomistas Romas Lazutka.
Lietuva – ketvirta nuo galo
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva pagal skurdo rodiklius yra ketvirta nuo galo Europos Sąjungoje. Prasčiau vertinamos tik Bulgarija, Graikija ir Rumunija.
A. Adomavičienė teigė, kad tai nėra geras rezultatas. Analizuojant skurdo rizikos gylį ir kasmet per šildymo sezoną atliekamų apklausų duomenis matyti, kad žmonėms vis sunkiau sudurti galą su galu, o finansinis spaudimas pastaraisiais metais didėja.
Maždaug keturi iš dešimties bedarbių, pensinio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia susiduria su skurdo rizika. Ypač smarkiai ši rizika išaugo žmonėms su negalia – ji yra dvigubai didesnė nei žmonių be negalios. Pagal šį rodiklį Lietuva yra bene paskutinėje vietoje Europoje.
Šioms grupėms sudėtinga savarankiškai užsidirbti pajamų. Senjorai dirba tol, kol gali, dažnai ne dėl gero gyvenimo, o žmonės su negalia neretai negali įsidarbinti, nes darbo rinkos reikalavimai jiems sunkiai pasiekiami.
Prie pažeidžiamų grupių taip pat priskiriami vieniši žmonės ir vieniši tėvai. Vis dėlto vaikų skurdo rizikos srityje Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė reikšmingą pažangą. Tai, anot A. Adomavičienės, rodo, kad valstybė turi priemonių, galinčių mažinti skurdą.
Vaikų padėtį pagerino išmokos
Vaikų skurdo rizika mažėjo įvedus vaiko pinigus, diferencijuojant papildomas išmokas nepasiturinčioms šeimoms, taip pat augant kitoms išmokoms ir darbo užmokesčiui. Didesnės tėvų pajamos taip pat mažina vaikų skurdo riziką.
Tačiau pradėję savarankišką gyvenimą jauni žmonės vėl gali atsidurti sudėtingoje padėtyje, kol įsitvirtina. Todėl skurdo rizika skirtingais gyvenimo etapais svyruoja.
Ekspertas pasigenda politinės valios
R. Lazutkos vertinimu, skurdo problema išlieka opi pirmiausia todėl, kad jai skiriama per mažai politinio dėmesio. Vaikų padėtis pagerėjo tuo metu, kai buvo politinė valia imtis veiksmų, augo atlyginimai, buvo didinama minimali alga ir mokami vaiko pinigai.
Vis dėlto apie 17 proc. vaikų, arba maždaug 70 tūkst., vis dar gyvena piniginiame skurde. Šeimose, kuriose abu tėvai dirba ir augina vieną ar du vaikus, padėtis paprastai yra geresnė, tačiau šeimai iširus skurdo rizika smarkiai išauga, nes vaikas dažniausiai lieka su vieniša mama.
Didelę dalį skurstančiųjų sudaro pensininkai. Maždaug 250 tūkst. pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, nes senatvės pensijos yra mažos. Tarp pažeidžiamiausių grupių taip pat yra žmonės su negalia ir bedarbiai.
Ekonomistas teigė negirdėjęs, kad svarstant valstybės biudžetą skurdo mažinimas būtų įvardytas kaip prioritetas. Tuo metu daug dėmesio skiriama demografijai, gynybai, valstybės skolai ir biudžeto deficitui.
Numatoma pensijas didinti maždaug 5–5,5 proc. Jei pensija siekia apie 400 eurų, tai reikštų maždaug 20 eurų padidėjimą. R. Lazutkos teigimu, pagrindinė problema yra sprendimus priimančių žmonių dėmesio stoka.
Parama pasiekia ne visus, kuriems jos labiausiai reikia
R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad kitų metų „Sodros“ biudžete numatytas 1,4 mlrd. eurų einamųjų metų biudžeto perteklius. Tačiau šie pinigai skirti valstybės biudžeto deficitui dengti, todėl jų negalima papildomai panaudoti kitoms reikmėms.
Jo teigimu, viena iš galimybių būtų didesnį finansinį indėlį surinkti iš daugiau uždirbančių žmonių. Taip pat jis kritikavo plačiai dalijamą 148 eurų pirmoko krepšelį, skirtą kiekvienai šeimai rugsėjį.
Ekonomistas svarstė, kad šeimoms, kurių finansinė padėtis sunki, ši parama galėtų būti padvigubinta ar patrigubinta, o ne skiriama visoms vaikų turinčioms šeimoms, taip pat ir pasiturintiesiems. Jo vertinimu, šeimai, kurioje abu tėvai uždirba po porą tūkstančių eurų ir augina vieną vaiką, tokia parama nėra būtina.
R. Lazutkos teigimu, sprendimai, apie kuriuos kalbama per rinkimų kampanijas, nepakankamai orientuoti į skurdo mažinimą. Anksčiau minima antroji pensijų pakopa, o dabar – šeimos paketas, tačiau šios priemonės tiesiogiai nesprendžia skurdo problemos.
Be to, įstatymuose numatyta išmokų indeksacija siekia maždaug 5–5,5 proc. ir priklauso nuo ankstesnių metų infliacijos bei atlyginimų augimo. Tačiau šiais metais infliacija viršija 6 proc., todėl nuo kitų metų didesnės išmokos ne visiškai kompensuos išaugusias pragyvenimo išlaidas. Nepasiturintiems žmonėms infliacija dažnai būna dar didesnė nei vidutinė.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną pateikiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
