Socialdemokratai siūlo keisti Darbo kodeksą ir suteikti darbuotojams, auginantiems anūkus iki 14 metų, galimybę pasinaudoti vadinamaisiais seneliadieniais. Pataisas Seimui planuojama pateikti lapkritį, o svarstyti – sausį vyksiančioje neeilinėje sesijoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, komentuodamas iniciatyvą BNS, pabrėžė, kad siūlomą teisinį reguliavimą dar reikėtų išsamiai įvertinti. Pasak jo, būtina atsižvelgti į praktinio įgyvendinimo galimybes, darbdaviams teksiančią finansinę naštą ir suderinamumą su galiojančiomis Darbo kodekso nuostatomis. Priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir nesukurti perteklinės administracinės naštos.
Profsąjungos pritartų net vienai dienai
Socialdemokratė J. Zailskienė teigė, kad seneliadienių įteisinimas parodytų valstybės ir verslo požiūrį į šeimą, kuri apima ne tik tėvus ir vaikus.
Ji pripažino, kad tokia tvarka verslui taptų papildoma našta, tačiau tikisi darbdavių solidarumo.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė BNS sakė pritarianti iniciatyvai. Vis dėlto ji norėtų, kad dalis panašių garantijų liktų kolektyvinėms sutartims, nes į Darbo kodeksą perkėlus visas nuostatas, kolektyvinėse sutartyse liktų mažiau klausimų, dėl kurių būtų galima tartis.
Pasak jos, iki šiol nebuvo diskutuota, kokiais atvejais kolektyvinėse sutartyse dirbantiems seneliams galėtų būti suteikiamos laisvos dienos darbdavio sąskaita.
D. Jakutavičė taip pat nurodė, kad neseniai vykusiame prie Trišalės tarybos veikiančios „50+“ darbo grupės pasitarime darbdaviai siūlė naikinti lengvatas vyresniems darbuotojams, kad šie taptų patrauklesni darbo rinkoje.
Jos vertinimu, įteisinus seneliadienius būtų sunku patikrinti, ar darbuotojai iš tiesų tą laiką praleidžia su anūkais. Ji sakė, kad laisvadieniai galėtų būti panaudojami ir asmeninėms reikmėms, kaip esą nutinka su mamadieniais.
Politikai įžvelgia riziką darbuotojams ir valstybei
Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė siūlymą kritikavo kaip lengvą dalijimą iš svetimos kišenės. Jo teigimu, tokios idėjos pristatomos nepakankamai įvertinus jų poveikį ekonomikai ir neatsakius, kas padengs darbdavių patiriamus kaštus.
Parlamentaras taip pat pasigedo statistikos ir skaičiavimų, kurie parodytų problemos mastą bei galimą naujos tvarkos kainą. Jis teigė, kad atsitiktinės, vien populiarumui skirtos priemonės nėra rimta šeimos politika.
M. Lingė mano, kad seneliadieniai galėtų pakenkti patiems vyresniems darbuotojams, kurių dauguma yra senjorai. Darbdaviai, vertindami papildomas išlaidas, esą gali vengti išlaikyti vyresnius žmones darbo rinkoje.
Politikas sakė preliminariai skeptiškai vertinantis pataisas ir pažymėjo, kad jos nebuvo aptartos jokiu formatu koalicijoje. Jo vertinimu, iniciatyvą galėjo paskatinti artėjantys savivaldos rinkimai, nes ji leistų pamaloninti rinkėjus, nereikalaujant numatyti papildomų išlaidų valstybės biudžete.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas taip pat teigė į siūlymą žiūrintis skeptiškai. Jo nuomone, prieš registruojant tokias pataisas pirmiausia reikėtų jas aptarti Trišalėje taryboje.
A. Syso teigimu, panašios priemonės dar labiau atitolina tėvus nuo vaikų, nes seneliai vis dažniau perima vaikų priežiūrą tiek ligos atvejais, tiek kasdienybėje. Jis sakė, kad jeigu siekiama sudaryti sąlygas jauniems žmonėms grįžti į darbo rinką, reikėtų rinktis europinį kelią ir šiek tiek trumpinti vaiko priežiūros laikotarpį, kad jis priartėtų prie Europos Sąjungos vidurkio.
Parlamentaro vertinimu, priėmus seneliadienių tvarką nuostolių patirtų ir verslas, ir valstybė. Jo teigimu, darbuotojui nedirbant arba nesukuriamas produktas, arba auga kaštai. Verslui įtraukus šias išlaidas į sąnaudas, gali lėčiau didėti atlyginimai, nes ekonomikos procesai yra tarpusavyje susiję.
Verslas: tai dar vienas politikų bandymas įtikti rinkėjams
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė BNS teigė nematanti konstruktyvių argumentų, kodėl seneliams reikėtų suteikti papildomų laisvadienių. Jos nuomone, prieš savivaldos rinkimus politikai taip bando šiek tiek įtikti rinkėjams.
Verslo atstovė sakė, kad tokia iniciatyva nevertinama palankiai, nes Lietuvoje ir taip veikia viena dosniausių Europoje mamadienių ir tėvadienių sistemų. Ji ragino ieškoti pusiausvyros, o ne neribotai didinti laisvadienių skaičių.
I. Rizgelė pabrėžė, kad nauja priemonė būtų finansuojama darbdavių lėšomis. Todėl, jos teigimu, neatsakinga plėsti tokius laisvadienius nepasitarus su verslu.
Darbuotojų trūkumo sąlygomis apmokamų laisvų dienų suteikimas seneliams verslui taptų dar vienu apsunkinimu ir padidintų sąnaudas netinkamu metu. Lietuvos verslo konfederacijos vadovė pažymėjo, kad išlaidų eilutės ir taip kelia rūpesčių dėl kuro bei kitų kaštų.
