Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas šeštadienį atvyko į Kinijos pasienio miestą Dandongą, pervažiavęs naujai atidarytą tiltą tarp abiejų šalių, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Šią informaciją naujienų agentūrai AFP vėliau patvirtino anoniminis Pietų Korėjos vyriausybės šaltinis. Jo teigimu, panašu, kad Kim Jong Unas į Dandongą atvyko per Naująjį Jalu upės tiltą. Daugiau detalių šaltinis nepateikė.
Žinia paskelbta praėjus maždaug savaitei po oficialaus tilto atidarymo. Jo statybos buvo baigtos prieš 12 metų, tačiau objektas ilgai nebuvo naudojamas. Naujasis tiltas sustiprino ekonominius ryšius tarp Kinijos ir diplomatiškai izoliuotos Šiaurės Korėjos, turinčios branduolinį ginklą.
Kinija yra didžiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir vienas svarbiausių Pchenjano diplomatinės, ekonominės bei politinės paramos šaltinių, nors šių valstybių santykiai ne visuomet buvo sklandūs.
„Yonhap“, remdamasi neįvardytu vyriausybės pareigūnu, taip pat skelbė, kad Kim Jong Unas į Dandongą per Naująjį Jalu upės tiltą atvyko anksčiau šeštadienį. AFP kreipėsi į Kinijos užsienio reikalų ministeriją, prašydama patvirtinti šią informaciją.
Pietų Korėjos žiniasklaida nurodo, kad keturių eismo juostų tiltas buvo užbaigtas 2014 metais. Jo atidarymas buvo atidėtas dėl Šiaurės Korėjos pusėje neįrengtų jungiamųjų kelių ir trūkstamos muitinės infrastruktūros.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Pchenjanas tapo ir svarbiu Kremliaus sąjungininku. Šiaurės Korėja siunčia karius paremti Maskvos karo veiksmų, o mainais gauna ekonominės naudos ir karinių technologijų.
Naujasis Kinijos ir Šiaurės Korėjos tiltas pradėjo veikti praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Pchenjanas ir Maskva atidarė pirmąjį savo automobilių tiltą. Šiaurės Korėja šį įvykį įvertino kaip glaudesnių abiejų šalių ryšių ženklą.
Likus kelioms valandoms iki „Yonhap“ pranešimo apie Kim Jong Uno atvykimą į Kiniją, Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida skelbė, kad lyderis per dvi dienas trukusį kuopų vadų susitikimą Pchenjane paragino kariuomenę treniruotis taip, kad ji taptų stipriausia pasaulyje.
Kim Jong Uno raginimas vykdyti tai, ką jis pavadino „korėjietiško stiliaus karine revoliucija“, nuskambėjo tą pačią savaitę, kai Seulas pasiūlė derybas dėl sienos patikslinimo. Tokį pasiūlymą paskatino sprogimas stipriai įtvirtintoje Demilitarizuotoje zonoje (DMZ), dar labiau padidinęs įtampą tarp abiejų Korėjų.
Seulas ir Pchenjanas techniškai tebėra karo būklės, nes 1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
Pietų Korėja penktadienį pasiūlė Šiaurės Korėjai surengti karines derybas, kad būtų patikslinta siena ir atkurti ryšių kanalai. Tai įvyko po sprogimo DMZ, per kurį buvo sužeisti Pietų Korėjos kariai. Seulas dėl incidento apkaltino Šiaurės Korėjos minas, tačiau Pchenjanas kaltinimus griežtai atmeta.
Šiaurės Korėja anksčiau taip pat atmetė Pietų Korėjos reikalavimą atsiprašyti dėl sprogimo, o į penktadienį pateiktą pasiūlymą kol kas neatsakė.
„Netiesioginis pripažinimas“
Nepaisydama ilgalaikių Jungtinių Tautų sankcijų, Šiaurės Korėja savo branduolinės valstybės statusą įtvirtino įstatymais. Režimas ne kartą pabrėžė, kad jo branduolinis arsenalas yra nuolatinis ir negrįžtamas.
Nuosaikių pažiūrų Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas (Li Džemjungas) rugsėjį pasiūlė Vašingtonui siekti ne visiško Šiaurės Korėjos branduolinės programos likvidavimo, o jos įšaldymo mainais į sankcijų sušvelninimą. Tuo pat metu Pchenjanui jis nuolat siūlė pradėti derybas be išankstinių sąlygų.
Kritikai mano, kad toks požiūris gali reikšti tylų Šiaurės Korėjos pripažinimą branduoline valstybe ir suteikti Pchenjanui galimybę siekti sankcijų sušvelninimo neatsisakant savo branduolinio arsenalo.
Analitikai teigia, kad panašių netiesioginio pripažinimo požymių galima įžvelgti ir Kinijos pozicijoje.
Birželį Kim Jong Unas Pchenjane priėmė Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą). Tai įvyko netrukus po to, kai Xi Jinpingas Pekine surengė vieną po kito vykusius aukščiausio lygio susitikimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Oficialiuose Pchenjano ir Pekino pareiškimuose nebuvo paminėta Šiaurės Korėjos denuklearizacija. Ekspertai šį nutylėjimą vertino kaip galimą Kinijos tylaus pritarimo ženklą.
Kim Jong Uno vizitas vyksta tuo metu, kai Xi Jinpingas ir kiti aukšto rango Kinijos pareigūnai rengiasi pirmadienį Pekine dalyvauti svarbiame politiniame susitikime – įtakingo Komunistų partijos Centro komiteto penktojoje plenarinėje sesijoje.
