Per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų daugiausia neigiamos žiniasklaidos dėmesio sulaukė finansų ministras Taurimas Valys, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Tai paaiškėjo viešosios erdvės tyrimų bendrovei „Mediaskopas“ išanalizavus žiniasklaidos pranešimus.
„Mediaskopo“ duomenų strategas Linas Spėčius teigė, kad šių ministrų atžvilgiu kritika buvo ne tik intensyviausia, bet ir ilgalaikė. Ji buvo nukreipta į pačius politikus arba sklido iš autoritetingų šaltinių – prezidento, koalicijos partnerių ir jų kuruojamų sričių profesinių sąjungų.
Analizė parodė, kad T. Valio reputacijai labiausiai pakenkė per Vyriausybės formavimą iškilusios abejonės dėl jo kompetencijos. Kritikos taip pat sulaukė vėlyvas 2027 metų valstybės biudžeto projekto derinimas, planuota ministro kelionė į Jungtines Valstijas tuo metu, kai biudžetas buvo svarstomas, didesnis nei Mastrichto kriterijuje nustatyta 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba biudžeto deficitas ir konfrontacinis ministro bendravimo stilius.
R. Tamašunienės įvaizdį, „Mediaskopo“ vertinimu, labiausiai paveikė konfliktas su Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi Mindaugu Kairiu. Neigiamą foną taip pat stiprino profesinių sąjungų išreikštas nepasitikėjimas ministre dėl ilgai nesprendžiamų sistemos problemų.
R. Popovienės sunkumai išryškėjo vasarą, kai buvo svarstoma panaikinti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelę dešimtokams. Vėliau šį sprendimą vetavo prezidentas Gitanas Nausėda. Rugsėjį jis dar labiau sustiprino neigiamą foną viešai keldamas klausimą, ar ministrė iš tiesų sprendžia problemas, ar tik imituoja darbą. Prie nepalankaus jos vertinimo prisidėjo ir ginčai dėl mokytojų atlyginimų bei pasakojimas apie Raudondvario dvare dirbantį sutuoktinį.
Palankiausiai vertinti trys ministrai
Palankiausią žiniasklaidos dėmesį per pirmąsias 100 darbo dienų pelnė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Lukas Savickas ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
E. Grikšo įvaizdžiui padėjo viešinta informacija apie amunicijos ir „Leopard 2A8“ tankų gamyklų projektus, 700 mln. eurų siekiančias investicijas bei lazerių gamyklos atidarymą.
L. Savickas teigiamai vertintas dėl energetikos projektų plėtros ir veiksmų po rugpjūtį Lietuvą užklupusios audros. Tarp jų buvo reikalavimas „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) atlyginti gyventojų patirtus nuostolius, siūlytos kompensacijos ir vadinamasis „audrų paketas“.
K. Budrio įvaizdį formavo pastangos išsaugoti Jungtinių Valstijų karių rotaciją, parama Ukrainai, siūlymai griežtinti sankcijas Rusijai ir bendradarbiavimas su Vokietija. Kritika jo atžvilgiu daugiausia buvo susijusi su diplomatijos rezultatais, o ne su ministro kompetencija.
Pagal paminėjimų skaičių pirmavo R. Kaunas
Dažniausiai žiniasklaidoje iš Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės narių minėtas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas – jis sulaukė 6674 paminėjimų. Toliau rikiavosi vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas (5140) ir finansų ministras T. Valys (4908).
„Mediaskopas“ R. Kauno įvaizdį apibūdino kaip prieštaringiausią. Teigiamą vertinimą stiprino Rūdninkų karinio miestelio pažanga, Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę. Kita vertus, ministro reputacijai pakenkė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojų vakarėlio išlaidos, dronų incidentai ir atskleistos gyventojų perspėjimo sistemos spragos. Neigiamą foną dar labiau sustiprino gynybinė ministro reakcija į kritiką.
M. Katelynas tapo gerai matomas dėl griežtos komunikacijos migracijos ir sienos apsaugos temomis. Tačiau jo įvaizdį silpnino konfliktas dėl buvusio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Rustamo Liubajevo ir neišspręstas pareigūnų atlygio klausimas.
L. Spėčius pažymėjo, kad ministras gebėjo aiškiai pristatyti politinius prioritetus, tačiau jo komunikacijos poveikį mažino nepakankamai atsakyti klausimai dėl priimamų sprendimų finansinio ir institucinio pagrįstumo.
Premjeras žiniasklaidoje minėtas gerokai dažniau
Premjeras M. Sinkevičius analizuotu laikotarpiu buvo paminėtas 17 470 publikacijose. Tai 2,5 karto daugiau nei dažniausiai iš ministrų minėtas R. Kaunas.
Žiniasklaidoje premjeras dažniausiai buvo pristatomas kaip Vyriausybės sprendimų viešintojas ir ministrų darbo koordinatorius. Palankų jo vertinimą formavo šeimos politikos paketo, pensijų ir atlyginimų didinimo, gynybos finansavimo, JAV karių išlaikymo bei bendradarbiavimo su NATO temos.
Neigiamą foną kūrė planuojamas 3,8 proc. BVP valstybės biudžeto deficitas, degalų kainų valdymas, jo žmonos Aistės Sinkevičienės įdarbinimo Raudondvario dvare istorija, užsitęsęs disertacijos vertinimas ir viešosios komunikacijos klaidos. Tarp jų buvo replika bendrapartietei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, dėl kurios premjeras turėjo atsiprašyti.
„Mediaskopo“ duomenimis, per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų Lietuvos žiniasklaidoje iš viso paskelbta daugiau nei 45 tūkst. pranešimų, kuriuose buvo minimas premjeras arba ministrų kabineto nariai.
Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2026 m. liepos 14 d. iki spalio 21 d. Iš viso buvo išanalizuoti 45 448 pranešimai iš 450 žiniasklaidos kanalų.
