Lietuvoje dyzelino pardavimai mažėja – degalinių duomenimis, rugsėjį jo parduota 8 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Degalų verslas ragina valdžią kitąmet nebedidinti mokesčių ir peržiūrėti akcizų politiką, nes Lenkijoje dyzelino litras kainuoja daugiau kaip 40 centų pigiau.
Lietuvos degalinėse dyzelino kaina visą spalį laikėsi ties 2,20 Eur už litrą. Jo brangimą lemia degalų trūkumas rinkoje ir didelės naftos perdirbėjų maržos. Už Lietuvą dyzelinas brangesnis tik septyniose Europos Sąjungos šalyse: Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje.
Kaimyninės valstybės iki 2027 metų dyzelinui taiko mažesnius mokesčius ir akcizus, todėl kainų skirtumas tampa ypač ryškus. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalio 19 dieną dyzelino litras Lenkijoje buvo 43 centais pigesnis nei Lietuvoje, o Latvijoje – 16 centų pigesnis.
„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad degalų kainos be mokesčių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse beveik nesiskiria – skirtumas siekia vos centą ar panašiai. Tačiau mokesčiai sudaro daugiau kaip 40 proc. galutinės kainos. Kaimynėms mažinant mokesčius, Lietuvai, nesiimant tokių veiksmų, jas pasivyti ar konkuruoti tampa neįmanoma.
Kitąmet dyzelinas dar brangs
Lietuvos degalinių atstovai nurodo, kad dėl didelių kainų skirtumų su kaimyninėmis šalimis dyzelino pardavimai rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, sumažėjo maždaug 8 proc. Be to, dėl ankstesnės valdžios priimtų sprendimų nuo kitų metų degalai dar brangs: dyzelino litras – 9 centais, benzino – 3 centais.
Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė ragina bent 2027 metais nebedidinti degalų akcizų. Vis dėlto ji teigia nematanti ženklų, kad mokestinė politika bus keičiama – priešingai, esą laikomasi anksčiau suplanuoto sprendimo ją įgyvendinti.
Artimiausiu metu vairuotojai neturėtų tikėtis ir palankesnių pokyčių degalinių švieslentėse. I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į vėl išaugusią naftos kainą, pasiekusią 114 dolerių už barelį, taip pat į atsinaujinusias ir suintensyvėjusias hučių atakas, keliančias grėsmę Saudo Arabijos energetikos infrastruktūrai.
Degalinių atstovai siūlo susigrąžinti dalį verslo, kuris degalus perka pigesnėse kaimyninėse šalyse, grąžinant jam dalį sumokėto akcizo.
K. Čeredničenkaitė pabrėžia, kad per Lietuvą važiuojančios sunkiasvorės transporto priemonės naudojasi šalies keliais, išmeta CO2, tačiau degalais pildo kitų valstybių biudžetus. Jos vertinimu, šia situacija reikėtų pasinaudoti ir akcizų surinkimą optimizuoti.
Kol kas gyventojus gali guosti tai, kad dėl pabrangusių degalų ir dujų kitos prekės, pavyzdžiui, maistas, dar nepabrango. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus, skaičiuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sumažėjo beveik 2 proc. Tačiau ekonomistai mano, kad tokia defliacija ilgai nesitęs.
