Pereiti prie turinio
Pasaulis

Lenkija paneigė kerštą dėl „UPA metų“: kas iš tikrųjų vyksta su karine pagalba Ukrainai?

Lenkijos gynybos ministerija atmetė Ukrainos žiniasklaidoje paskelbtus teiginius, esą Varšuva sustabdė didelės karinės pagalbos siuntos pristatymą dėl sprendimo pagerbti istorinius ukrainiečių nacionalistus. Apie tai pranešė naujienų portalas „TVP World“.

Trečiadienį Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad Lenkija neva sustabdė reikšmingos karinės paramos tiekimą po to, kai Vakarų Ukrainoje esančios Lvivo srities tarybos nariai nubalsavo 2027-uosius paskelbti „UPA metais“.

Ukrainos sukilėlių armija (UPA) buvo Antrojo pasaulinio karo metais veikusi karinė nacionalistinė organizacija. Ukrainoje jos nariai dažnai laikomi kovotojais prieš sovietinę priespaudą, tačiau Lenkijoje UPA siejama su maždaug 100 tūkst. etninių lenkų nužudymu. Varšuva šiuos veiksmus vertina kaip genocidą.

Spalio 20 d. Lvivo srities taryba nusprendė 2027-uosius paskelbti ne tik UPA, bet ir jos vado Romano Šuchevyčiaus bei prieštaringai vertinamo ukrainiečių nacionalistų veikėjo Oleho Olžyčiaus metais.

Toks sprendimas sukėlė nepasitenkinimą Lenkijos pareigūnams. „RBC-Ukraine“, remdamasi informuotu šaltiniu, pranešė, kad dėl šių veiksmų karinės pagalbos siuntos pristatymas esą sustabdytas, o problema mėginama spręsti neoficialiais kanalais.

Tačiau ketvirtadienį Lenkijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Januszas Sejmejus šią informaciją paneigė. Lenkijos naujienų agentūrai PAP jis teigė, kad pranešimai apie sustabdytą pagalbą neatitinka tikrovės, nors Ukrainos valdžios sprendimai turi įtakos abiejų šalių santykiams.

Vėliau J. Sejmejaus žodžius patvirtino gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Portalui „Wirtualna Polska“ jis kategoriškai atmetė pranešimus apie karinės paramos stabdymą ir pabrėžė, kad Lenkija Ukrainai padėjo ir toliau padės, nes tai atitinka jos nacionalinius interesus.

Sprendimas pavadintas „savižudišku“

Lvivo srities tarybos nutarimą griežtai sukritikavo aukšto rango Lenkijos politikai, tarp jų – ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

D. Tuskas šį sprendimą pavadino „savižudišku“ ir nesuderinamu su Ukrainos nacionaliniais interesais. Varšuvoje vykusioje spaudos konferencijoje jis sakė, kad Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą priešininkams tarybos nariai suteikė galimą pretekstą.

Lenkijos premjeras taip pat pareiškė, kad vien pasakyti, jog nesupranta tokios taktikos, būtų per švelnu, ir pridūrė, kad tokiose situacijose Rusija visuomet džiaugiasi.

R. Sikorskis paragino uždrausti įvažiuoti į Lenkiją Lvivo srities tarybos nariui, kuris inicijavo šį sprendimą. Vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis vėliau patvirtino, kad Sviatoslavas Šeremeta paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Jam iki 2031 m. spalio 20 d. uždrausta atvykti į Šengeno erdvę.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija Lvivo srities tarybos sprendimą įvertino kaip „neproduktyvų“. Prezidento Volodymyro Zelenskio biuras paragino tarybos narius vengti veiksmų, galinčių pakenkti Ukrainos ir Lenkijos santykiams.

Pasidalykite straipsniu
Apie autorių

Portalo „Žinios Gyvai“ autorius. Rengia ir redaguoja aktualius informacinius straipsnius.

Visi autoriaus straipsniai