Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvos infrastruktūrą daugiausia telkiasi į energetiką, Kaliningrado tranzitą ir povandeninius kabelius. Tai atskleidė naratyvų analitikos bendrovės „Repsense“ tyrimas. Jame teigiama, kad priešiška komunikacija siekia susilpninti visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu apsaugoti strategiškai svarbius objektus.
Analizė parodė, kad Rusijos šaltiniai paskelbė 54 proc. viso priešiško turinio, susijusio su Lietuvos energetika. Vienas dažniausių naratyvų teigė, esą Lietuvos pasitraukimas iš Rusijos kontroliuotos BRELL elektros sistemos buvo ekonomiškai žalingas sprendimas.
Reikšminga dalis informacijos buvo skirta ir Kaliningrado tranzitui bei povandeniniams kabeliams. Du trečdaliai visų išnagrinėtų įrašų apie Kaliningrado tranzitą buvo paskelbti rusų kalba, o tarp įrašų apie povandeninius kabelius tokių buvo daugiau nei pusė.
„Repsense“ vadovas Mykolas Katkus pabrėžė, kad propaganda gali veikti ne tik ilgą laiką, formuodama visuomenės požiūrį į rinkimus ar šalies pasiryžimą gintis. Kai kurių informacinių operacijų tikslas esą yra daug greitesnis – per valandas ar minutes sukelti paniką, sutrukdyti gynybai svarbaus objekto statybai arba paskatinti abejoti valstybės veikimu.
Naratyvai apie poligoną pasirodė dar iki diskusijų Lietuvoje
Tyrėjai nustatė, kad su Rusija siejami „Telegram“ kanalai apie poligoną informaciją pradėjo skelbti praėjusių metų gruodžio 15-ąją – tą pačią dieną, kai buvo priimtas sprendimas dėl jo įrengimo. Nuo gruodžio 17 dienos su Rusija siejamos paskyros platino teiginius, kad poligonas nereikalingas, bus naudingas NATO ir kels grėsmę Kaliningradui.
Tuo metu platesnė vieša diskusija Lietuvoje, tyrėjų duomenimis, prasidėjo tik gruodžio 23 dieną, kai vietos gyventojai susitiko su Krašto apsaugos ministerijos atstovais.
M. Katkus atkreipė dėmesį į šį laiko skirtumą. Jo teigimu, rusiški kanalai naratyvus apie tariamą poligono nereikalingumą, naudą NATO ir grėsmę Kaliningradui paskelbė savaite anksčiau, nei ši tema pradėta svarstyti Lietuvoje. Prasidėjus viešai diskusijai, tokie patys teiginiai lietuviškuose komentaruose pasirodė beveik pažodžiui. Tyrėjo vertinimu, tai labiau primena iš anksto suplanuotą informacinę operaciją nei spontanišką visuomenės reakciją.
Be to, paaiškėjo, kad šeši iš dešimties įrašų apie Lietuvos infrastruktūrą buvo skirti ne konkretiems objektams, o valstybės gebėjimui juos kontroliuoti ir apsaugoti.
Vis dėlto analitikai nurodo, kad dauguma priešiškų naratyvų platesnės auditorijos nepasiekė. Iš 16 tyrime išskirtų naratyvų 12 neperžengė pradinės informacinės erdvės ribų. Nė vienas jų nacionalinėje žiniasklaidoje nebuvo pakartotas kaip faktas.
Tyrėjų vertinimu, informacinių atakų sklaidai svarbus ir institucijų reakcijos greitis. M. Katkus sakė, kad balionų atveju institucijos jau kitą dieną įvardijo, kas už įvykio stovi, ir šios pozicijos laikėsi toliau, todėl priešiško turinio buvo mažiausiai. Kapčiamiesčio situacijoje, priešingai, gyventojai atsakymų laukė 16 dienų, o atsiradusią informacinę tylą užpildė kiti.
„Repsense“ tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jis parengtas „Lrytas“ konferencijai „Saugumo kodas 2026“.
