Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirai papasakojo apie ryšį su savo mama Ryma Zelenska. Šią temą jis palietė britų verslininko ir investuotojo Steveno Bartletto tinklalaidėje „The Diary of a CEO“.
Pasak prezidento, jo mama, kuri ir toliau gyvena Ukrainoje, skambina jam kiekvieną dieną. Atsiliepęs jis dažnai pirmiausia išgirsta klausimą, ar iš tiesų pakėlė ragelį.
V. Zelenskis pasakojo, kad kartais telefone randa net 12 praleistų mamos skambučių. Nors jis jai aiškina dirbantis ir klausia, kaip galima tiek kartų skambinti, R. Zelenska nesustoja: ji skambina visą dieną, kol sūnus pagaliau atsiliepia.
Dėl to prezidentas su mama kalbasi kasdien. Moteris nerimauja dėl sūnaus ir teiraujasi, kaip jis laikosi, jaučiasi, kaip sekasi vaikams ir kada Vladimiras Putinas užbaigs karą.
V. Zelenskis teigė mamai atsakantis, kad jis ir kiti žmonės daro viską, ką gali.
Prezidentas įvardijo sunkiausią karo patirtį
Tame pačiame interviu Ukrainos vadovas pripažino, kad nesitikėjo plataus masto Rusijos invazijos.
Jis prisiminė 2022 m. vasario 24-osios rytą, kai, prasidėjus karui, buvo su šeima. Žmonai ir vaikams V. Zelenskis pasakė, kad karas prasidėjo, juos myli ir paskambins, o pats išskubėjo.
Sunkiausia karo diena prezidentui, kaip jis pasakojo, buvo apsilankymas Bučoje netrukus po miesto išlaisvinimo.
V. Zelenskis teigė ten matęs vaikų, suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių kūnus. Pasak jo, žmonės buvo surištomis rankomis, kankinti, išniekinti ir vėliau užkasti duobėse. Prezidentas svarstė, kaip tokį nusikaltimą būtų galima atleisti, jei Jungtinėse Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje būtų rasta masinė kapavietė su 500 nukankintų žmonių.
2022 m. vasario 24 d. ryte Rusija sudavė pirmuosius smūgius Ukrainai ir pradėjo plataus masto karą.
Rusijos pajėgos raketomis ir iš oro atakavo Boryspilio, Ozernės, Kulbakinės, Čuhujivo, Kramatorsko ir Čornobajivkos aerodromus bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinius objektus.
Rusijos kariuomenė, remiama Baltarusijos, Ukrainos valstybės sieną puolė ruožuose prie Rusijos ir Baltarusijos. Rusijos šarvuotoji technika sieną kirto Černihivo, Sumų, Luhansko ir Charkivo srityse.
