Konservatorė ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo finansų ministrą Taurimą Valį bei premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimą jį toliau laikyti pareigose. Politikės vertinimu, toks pasirinkimas gali pakenkti ne tik Vyriausybės reputacijai, bet ir šalies mokesčių mokėtojams.
Penktadienį „Žinių radijui“ I. Šimonytė teigė, kad T. Valio darbo pasekmės pirmiausia priklausys nuo to, kiek premjeras pasirengęs rizikuoti savo reputacija, turėdamas, jos vertinimu, nekompetentingą finansų ministrą. Anot jos, jeigu toks sprendimas Vyriausybės vadovui yra patogus, ministras poste gali išlikti iki pat kadencijos pabaigos.
Buvusi finansų ministrė pabrėžė, kad valstybės finansams valdyti neužtenka vien priimti politinius sprendimus. Tam, jos teigimu, būtina suprasti skaičius, proporcijas ir bendrą šalies finansinį vaizdą. Priešingu atveju, anot I. Šimonytės, labai sunku išvengti klaidingų sprendimų.
Politikė taip pat įvertino Vyriausybės patvirtintą 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir premjero poziciją dėl jame numatyto valdžios sektoriaus deficito. Jos teigimu, pritardamas dokumentui M. Sinkevičius prisiima atsakomybę už jo pasekmes, net jeigu nenori įsitraukti į diskusijas su ministrais dėl išlaidų mažinimo ir grįžimo prie 3 proc. deficito ribos.
I. Šimonytė pažymėjo, kad norint pasiekti šį tikslą tektų kažko atsisakyti. Ji taip pat priminė, jog biudžetą sudaro ne vien valdžios sprendimai: jame yra žmonių sumokėti mokesčiai ir jų vardu prisiimamos skolos.
Apie mokesčių pakeitimus kalbama per garsiai?
Vertindama finansų ministro svarstomas mokesčių korekcijas, I. Šimonytė išreiškė abejones, ar dabartinė Vyriausybė iš tiesų imsis reikšmingų veiksmų biudžeto deficitui mažinti. Jos vertinimu, viešos diskusijos gali likti tik kalbomis, nes realių sprendimų greičiausiai nebus.
T. Valys yra minėjęs galimus tabako ir alkoholio akcizų, azartinių lošimų, taršių bei brangių automobilių apmokestinimo pakeitimus. Taip pat svarstyta apie nekilnojamojo turto mokesčio korekcijas ir degalų akcizų peržiūrą.
Vis dėlto, pasak I. Šimonytės, pavienės priemonės problemos neišspręstų. Ji teigė, kad prognozuojamas 5 proc. deficitas gali išlikti ir 2028 bei 2029 metais, įvertinus į biudžetą dar neįtrauktus dalykus. Politikės nuomone, tam reikėtų kompleksinio ir gerokai rimtesnio mokesčių pakeitimų paketo, o vien azartinių lošimų ar nekilnojamojo turto mokesčio nepakaktų.
Konservatorė prognozavo, kad dabartinės Vyriausybės sprendimų padarinius gali tekti tvarkyti po 2028 metų Seimo rinkimų suformuotai valdžiai. Jos teigimu, ši perimtų 2029 metų biudžetą, kuriame galėtų rasti daug netikėtų problemų ir turėtų jas spręsti.
Antradienį finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Parlamente jis svarstomas du kartus, o dokumentą nagrinėja ir Seimo komitetai. Pagrindinis iš jų – Biudžeto ir finansų komitetas. Beveik visi parlamentiniai komitetai savo pasiūlymus turi pateikti iki lapkričio 10 dienos.
Pirmasis 2027 metų biudžeto svarstymas numatytas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1 dieną.
Pagal projektą, kitąmet valstybės biudžeto pajamos, įskaitant RRF fondo ir kitas Europos Sąjungos lėšas, turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų. Tai būtų 1,089 mlrd. eurų, arba 5,2 proc., daugiau nei šių metų projekte. Išlaidos sudarytų 27,9 mlrd. eurų ir augtų 362,9 mln. eurų, arba 1,3 proc.
Numatoma, kad biudžeto deficitas viršys nustatytus limitus ir sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola sudarys 48,2 proc. BVP. Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia ne didesnį kaip 3 proc. BVP deficitą ir iki 60 proc. BVP siekiančią valstybės skolą.
Gynybai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų. Bendras šio finansavimo augimas siektų 34,8 mln. eurų. Šeimų paketo priemonėms projekte numatyta 150 mln. eurų.
