Per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų daugiausia kritikos teko finansų ministrui Taurimui Valiui, teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei ir švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei. Tai parodė žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ atlikta analizė.
Bendrovės duomenų strategas Linas Spėčius teigė, kad šie ministrai išsiskyrė kritikos gausa ir jos trukme. Neigiamus vertinimus jiems reiškė ne tik žiniasklaida – kritika buvo asmeniška arba sklido iš autoritetingų šaltinių, tarp jų prezidento, koalicijos partnerių ir kuruojamų sričių profesinių sąjungų.
Finansų ministrą lydėjo abejonės dėl kompetencijos ir biudžeto
T. Valio reputacijai pakenkė dar Vyriausybės formavimo metu iškilę klausimai dėl jo kompetencijos. Vėliau neigiamą foną stiprino vėlai derintas 2027 metų biudžetas, planai biudžeto svarstymo metu vykti į Jungtines Valstijas, numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas ir konfrontacinis bendravimo stilius.
R. Tamašunienės įvaizdžiui daugiausia žalos padarė konfliktas su Kalėjimų tarnybos vadovu. Ministrė taip pat susidūrė su profesinių sąjungų nepasitikėjimu, išreikštu dėl ilgai neišspręstų sistemos problemų.
R. Popovienės sunkumai ypač išryškėjo liepą ir rugpjūtį, kai kilo ginčas dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) kartelės ir prezidento veto. Rugsėjį prezidentas viešai suabejojo, ar ministrė realiai sprendžia problemas, ar tik imituoja darbą. Vėliau kritišką dėmesį palaikė ginčai dėl mokytojų atlyginimų ir informacija apie ministrės sutuoktinio darbą Raudondvario dvare.
Daugiausia publikacijų sulaukė premjeras
Per analizuojamą laikotarpį dažniausiai žiniasklaidoje minėtas premjeras Mindaugas Sinkevičius – jo pavardė pasirodė 17 tūkst. 470 publikacijų. Tai 2,5 karto daugiau nei daugiausia dėmesio iš ministrų sulaukusiam krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui, kuris paminėtas 6674 kartus.
Palankų M. Sinkevičiaus įvaizdį padėjo kurti komunikacija apie šeimos politikos paketą, pensijų ir atlyginimų didinimą, gynybos finansavimą, JAV karių buvimą Lietuvoje bei bendradarbiavimą su NATO. Vis dėlto premjeras kritikuotas dėl 3,8 proc. BVP siekiančio biudžeto deficito, degalų kainų valdymo, žmonos įdarbinimo Raudondvario dvare istorijos, užsitęsusio disertacijos vertinimo ir viešosios komunikacijos klaidų.
R. Kauno įvaizdis buvo vertinamas nevienareikšmiškai. Jo pozicijas stiprino Rūdninkų karinio miestelio plėtra, Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę. Kita vertus, ministro reputaciją silpnino Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų vakarėlio išlaidos, dronų incidentai ir spragos perspėjant gyventojus.
Po R. Kauno pagal publikacijų skaičių rikiavosi vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas – 5140 publikacijų – ir finansų ministras T. Valys, paminėtas 4908 kartus.
M. Katelynas didelio matomumo sulaukė griežtai kalbėdamas apie migraciją ir sienos apsaugą. Tačiau jo įvaizdį blogino ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Rustamo Liubajevo ir pareigūnų atlygio klausimas.
L. Spėčiaus vertinimu, ministras gebėjo aiškiai pristatyti politinius prioritetus, tačiau jo komunikacijos poveikį mažino iki galo neatsakyti klausimai, ar priimti sprendimai buvo finansiškai ir instituciškai pagrįsti.
Trys ministrai žiniasklaidoje vertinti palankiausiai
Palankiausias žiniasklaidos dėmesys teko ekonomikos ir inovacijų ministrui Edvinui Grikšui, energetikos ministrui Lukui Savickui ir užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui.
E. Grikšui padėjo komunikacija apie amunicijos ir „Leopard 2A8“ tankų gamyklų projektus, 700 mln. eurų investicijas bei lazerių gamyklos atidarymą.
L. Savickas palankiai vertintas dėl energetikos projektų plėtros ir veiksmų po rugpjūtį Lietuvą užklupusios audros. K. Budrio įvaizdį stiprino pastangos išlaikyti JAV karių rotaciją, parama Ukrainai, siekis griežtinti sankcijas Rusijai ir bendradarbiavimas su Vokietija.
L. Spėčiaus teigimu, per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų kritikos neišvengė nė vienas ministras. Neigiamas fonas ilgiau išsilaikydavo tais atvejais, kai problemos kartodavosi, buvo siejamos su ministro kompetencija, o kritiką išsakydavo prezidentas, koalicijos partneriai ar kuruojamų sričių atstovai. Reputacinę žalą dar labiau didindavo gynybinė, konfrontacinė arba nenuosekli reakcija, o ją sumažindavo greiti sprendimai ir konkretūs rezultatai.
Iš viso tyrimo laikotarpiu žiniasklaidoje paskelbti 45 tūkst. 448 pranešimai. Analizė apėmė liepos 14–spalio 21 dienas ir 450 žiniasklaidos kanalų.
