Antakalnio kapinėse palaidota daugybė Lietuvai nusipelniusių žmonių. Čia amžinojo poilsio vietą rado Sausio 13-ąją šalies laisvę gynę žmonės, Lietuvos partizanai, karininkai ir įvairiais laikotarpiais valstybei vadovavę politikai.
Kapinių lankytojus pasitinka paminklai, įamžinantys svarbius šalies istorijos įvykius. Jie skirti 1991 m. Sausio 13-ąją žuvusiems laisvės gynėjams, liepos 31-osios Medininkų žudynių aukoms ir 1991 m. rugpjūčio 21-osios įvykiams atminti.
Šalia A. Brazausko – partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas
Antakalnio kapinėse palaidotas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Jo gyvybė užgeso 2010 m. Prezidentas prieš mirtį sirgo limfmazgių ir prostatos vėžiu bei mirė savo namuose.
1988 m. A. Brazauskas buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šias pareigas palaikė nacionalinio išsivadavimo judėjimas – Sąjūdis. 1989 m. LKP atsiskyrė nuo SSRS Komunistų partijos. Nepriklausomybės metais A. Brazauskas buvo vienas populiariausių šalies politikų, o 1993 m. vasario 14 d. tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentu.
Prezidento pareigas jis ėjo 1993–1998 m., o 2000–2006 m. buvo ministras pirmininkas. Iš viso A. Brazauskas Lietuvai vadovavo maždaug dvylika iš dvidešimties nepriklausomybės metų.
Netoliese palaidotas Lietuvos partizanų vadas ir su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Į partizanų gretas jis įstojo 1945 m., prieš tai dirbo mokytoju.
Pokariu A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams. 1949 m. kartu su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją ir tais pačiais metais buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.
Ginkluotą kovą A. Ramanauskas-Vanagas tęsė iki 1953 m., vėliau slapstėsi. Sovietų NKVD darbuotojai jį suėmė ir žiauriai kankino, o 1957 m. jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
Už A. Brazausko ir A. Ramanausko-Vanago palaidoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Tarp jų – Romualdas Ozolas, Stanislovas Gediminas Ilgūnas, Nijolė Ambrazaitytė ir kiti.
Netoliese esanti atminimo lentelė primena, kad Antakalnio kapinėse ilsisi ir Sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę kovoję piliečiai, tą lemtingą dieną paaukoję gyvybes dėl tėvynės.
Kitoje kapinių dalyje palaidoti laisvę gynę partizanai ir karininkai. Čia ilsisi Antanas Kraujelis-Siaubūnas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, generolas Gintautas Zenkevičius ir flotilės generolas Raimundas Saulius Baltuška. Šalia palaidota ir buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus žmona Lilija Tutkuvienė.
Netoli jų palaidotas ir Ukrainoje žuvęs lietuvis karys savanoris Tadas Tumas-Milžinas. Jo gyvybė užgeso 2024 m. vasario 23 d. netoli Bachmuto, vykdant kovinę užduotį kartu su Ukrainos kariais. T. Tumas tarnavo Ukrainos gynybos tarptautiniame legione, jam buvo 43-eji.
Antakalnio kapinėse ilsisi ir žinomi politikai
Šiose kapinėse palaidota ir ne viena ryški Lietuvos politinio gyvenimo figūra. Tarp jų – buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas. 73-iuosius metus ėjusio politiko gyvybė užgeso 2024 m.
1978–1989 m. G. Kirkilas priklausė SSKP, vėliau – Lietuvos komunistų partijai. A. Mykolui Brazauskui tapus Centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi, G. Kirkilas dirbo jo padėjėju ryšiams su spauda, o 1990–1992 m. buvo jo padėjėjas.
Antakalnio kapinėse palaidotas ir 2016 m. miręs buvęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla. 2012 m. LSDP kandidatų į Seimą sąraše jis buvo įrašytas devintuoju numeriu ir išrinktas į 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą. J. Požėla vadovavo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai bei dirbo Sveikatos reikalų komitete. Nuo 2016 m. jis ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas.
Netoliese palaidotas ir 2017 m. miręs buvęs Seimo narys Rokas Žilinskas. Į parlamentą jis pirmą kartą išrinktas 2008 m. su tuometinio Arūno Valinsko vadovautos Tautos prisikėlimo partijos sąrašu. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu R. Žilinskas tapo 2011 m.
R. Žilinskas į Seimą buvo išrinktas ir 2012 bei 2016 m. Jis tapo pirmuoju Lietuvos parlamentaru, viešai prisipažinusiu, kad yra homoseksualus. 2010 m. politikas dalyvavo pirmosiose Vilniuje surengtose gėjų eitynėse.
