Valstybės kontrolės tarptautinio audito duomenimis, per pastaruosius metus vieniši labai dažnai, dažnai arba kartais jautėsi 34,5 proc. apklaustų vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų. Tačiau net 87 proc. vienišumą išgyvenusių respondentų pagalbos nesikreipė.
Tarptautiniame lygiagrečiame audite „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ nagrinėta, kaip Lietuva, Lenkija ir Izraelis rūpinasi vyresnių žmonių gerove, sudaro sąlygas jiems tęsti darbinę veiklą ir sprendžia vienišumo problemą.
VK skelbia, kad 2026 m. pradžioje 28,8 proc. Lietuvos gyventojų buvo 60 metų ar vyresni. Prognozuojama, jog iki 2100 m. ši gyventojų dalis pasieks 43,5 proc. Be to, audituotose valstybėse iki 2050 m. tikėtina gyvenimo trukmė turėtų pailgėti maždaug 3–4 metais.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžė, kad ilgesnis gyvenimas yra reikšmingas visuomenės pasiekimas, tačiau valstybei tenka užduotis užtikrinti, jog žmonės galėtų ne tik ilgiau gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti aktyvūs, savarankiški bei dalyvauti visuomenės gyvenime.
Audito metu taip pat nustatyta, kad 2024 m. Lietuvoje dirbo 13,2 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių. Šis rodiklis beveik sutapo su EBPO šalių vidurkiu – jose dirbo 13,7 proc. tokio amžiaus gyventojų.
Vis dėlto Lietuva nėra nustačiusi konkrečių vyresnio amžiaus žmonių užimtumo tikslų. VK vertinimu, šiuo metu taikomų priemonių nepakanka, kad gerokai išaugtų norinčių ir galinčių dirbti senjorų galimybės.
Valstybės kontrolė ragina į visuomenės senėjimą žvelgti kompleksiškai: nustatyti aiškius užimtumo ir vienišumo mažinimo tikslus, paskirti už jų įgyvendinimą atsakingas institucijas ir numatyti konkrečias priemones.
Šių metų birželį Lietuvoje priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas. Tačiau tikroji pažanga, teigiama, priklausys nuo to, kaip praktiškai bus įgyvendinti jame numatyti sprendimai.
