Mindaugui Sinkevičiui ir jo vadovaujamai Vyriausybei minint pirmąsias šimto darbo dienų, koalicijos partneriai premjero startą vertina palankiai. Opozicija pripažįsta, kad M. Sinkevičius pareigas atlieka solidžiau nei jo pirmtakė Inga Ruginienė, tačiau kartu vardija neįgyvendintus pažadus ir sprendimų trūkumą.
Liberalų sąjūdžio vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vertinimu, premjeras turėjo galimybę stabilizuoti padėtį ir padidinti pasitikėjimą valdžia, tačiau šio potencialo neišnaudojo.
Trečios šios kadencijos Vyriausybės darbo pradžią lydėjo opozicijos abejonės dėl jos teisėtumo – buvo keliama prielaida, kad ministrų kabineto programa galėjo būti pateikta pažeidžiant Konstitucijoje nustatytas procedūras. Dėmesio sulaukė ir prieš dešimtmetį M. Sinkevičiaus parengta mokslinė disertacija, sklypo pirkimo bei pardavimo aplinkybės ir jo žmonos Aistės Sinkevičienės įdarbinimas.
Premjerui taip pat teko reaguoti į dėl Baltarusijos kylančias hibridines grėsmes, pasikartojančius oro erdvės pažeidimus ir užtikrinti atsakingų institucijų darbą. Viešų diskusijų netrūko dėl didėjančių degalų kainų bei kitų metų valstybės biudžeto.
V. Čmilytė-Nielsen: pažadas dėl veržlumo liko neįgyvendintas
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad M. Sinkevičius galėjo valstybės reikalus nukreipti palankesne kryptimi ir pasirodyti geriau už ankstesnę premjerę, tačiau, jos manymu, taip nenutiko.
Pasak liberalės, viena didžiausių premjero klaidų buvo Taurimo Valio pasirinkimas finansų ministro pareigoms. Šis politikas, jos vertinimu, dėl sulaukiamos kritikos gali diskredituoti naująją Vyriausybę. V. Čmilytė-Nielsen taip pat kritikavo biudžetą, įžvelgdama jame neatsakingą požiūrį į valstybės finansus ir artimiausią ateitį.
Apibendrindama pirmąsias šimtą dienų, politikė situaciją pavadino klampia ir teigė esanti nusivylusi. Jos nuomone, naujumo bei veržlumo pažadas nepasiteisino, nes premjerui galėjo pritrūkti energijos arba ryžto.
2020–2024 metais Seimo pirmininkės pareigas ėjusi V. Čmilytė-Nielsen taip pat pasigenda aiškesnės M. Sinkevičiaus pozicijos vertybiniais klausimais, tarp jų – žmogaus teisių. Ji mano, kad premjeras kalba apie bendrus valstybės prioritetus, tačiau vengia tiksliau apibrėžti savo politines ir vertybines nuostatas.
R. Žemaitaitis: premjero pareigos M. Sinkevičiui per sunkios
Opozicinės „aušriečių“ frakcijos lyderis Remigijus Žemaitaitis mano, kad M. Sinkevičiui Vyriausybės vadovo darbas yra pernelyg sudėtingas. Jo teigimu, politikas labiau primena mažo rajono ar savivaldybės merą, o ne premjerą.
R. Žemaitaitis taip pat sukritikavo kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio deficitas, viršijantis europinius Mastrichto kriterijus.
Politiko vertinimu, diskusijos dėl finansų ministro ir biudžeto rodo, kad premjeras nepakankamai suvokia savo atsakomybę. R. Žemaitaitis pabrėžė, jog šiandien priimami sprendimai paveiks ateities kartas, o prisiimti įsipareigojimai valstybei gali būti pražūtingi 2028–2029 metais.
L. Kasčiūnas: dirba solidžiau nei pirmtakė, tačiau trūksta konkrečių sprendimų
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat išskyrė nerimą keliantį kitų metų biudžeto deficito dydį. Jo teigimu, sprendimai vertinami per trumpą laikotarpį – galvojama apie kitus metus, o ne apie kelerius ar penkerius ateinančius metus.
Politikas mano, kad Vyriausybės vadovas visuomenei turėtų aiškiau pristatyti savo viziją. Nors dėl demografijos ir oro gynybos prioritetų esama bendro sutarimo, praktinių sprendimų, pasak L. Kasčiūno, kol kas trūksta.
Jis atkreipė dėmesį, kad biudžete nenumatoma proveržio oro gynybos srityje, o ankstesnės problemos išlieka. Vis dėlto L. Kasčiūnas pripažino, kad dalis atsakomybės tenka ne pačiam premjerui, o atskiriems ministrams.
TS-LKD vadovas įžvelgė ir teigiamą M. Sinkevičiaus bruožą – gebėjimą palaikyti dialogą su politiniais oponentais. Jo manymu, tai svarbu tais atvejais, kai valstybei reikia skirtingų politinių jėgų bendradarbiavimo.
A. Veryga: pirmosios dienos buvo geras apšilimas
Koalicijos partnerių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga pirmąsias šimtą M. Sinkevičiaus darbo dienų įvertino kaip gerą apšilimą. Išsamesnes išvadas, jo teigimu, bus galima daryti priėmus valstybės biudžetą.
A. Veryga pabrėžė, kad šimtas dienų nėra ilgas laikotarpis, be to, jis sutapo su biudžeto rengimu ir tvirtinimu – procesu, tampančiu dideliu išbandymu kiekvienam premjerui. Jo teigimu, kol kas Vyriausybė stengiasi atsižvelgti į koalicijos susitarime įtvirtintus partnerių prioritetus. Galutinis vertinimas priklausys nuo to, koks bus biudžetas po visų pasiūlymų ir svarstymų.
„Valstiečių“ lyderis taip pat mano, kad M. Sinkevičiui vadovauti sekasi geriau nei I. Ruginienei, nes jis turi daugiau vadovaujamo darbo ir darbo Vyriausybėje patirties.
Vis dėlto A. Veryga pasigenda atsargesnių premjero komentarų kai kuriais klausimais. Jis tai siejo su M. Sinkevičiaus pasisakymu televizijai „SkyNews“, kai Jungtinių Valstijų susitarimą su Rusija dėl dyzelino premjeras pavadino gėdingu. A. Verygos teigimu, aukščiausi valstybės pareigūnai turi teisę reikšti nuomonę, tačiau privalo gerai įvertinti galimas jos pasekmes.
V. Sinkevičius: koalicijoje sumažėjo chaoso
Į koaliciją vietoje „Nemuno aušros“ pakviestų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius premjero pirmąsias šimtą dienų vertina kaip produktyvias.
Jo teigimu, laikomasi svarbiausių įsipareigojimų: susitarta dėl demokratams reikšmingo šeimos paketo, taip pat išlaikoma 5 proc. gynybos finansavimo ambicija, kartu atsižvelgiant į lėšų panaudojimą ir hibridines grėsmes. V. Sinkevičius taip pat pabrėžė vidaus saugumo stiprinimo svarbą.
Demokratų lyderio vertinimu, pirmasis šimtas dienų buvo darbingas. Jis sakė, kad demokratams prisijungus prie koalicijos joje sumažėjo chaoso, o darbinės atmosferos tapo daugiau. Nesutarimus ir diskusijas V. Sinkevičius laiko natūralia sveikos demokratijos dalimi, nes jos susijusios su valstybei svarbiais klausimais.
Vis dėlto jo vadovaujama politinė jėga tikisi spartesnių sprendimų migracijos politikos, biudžeto deficito mažinimo ir degalų kainų srityse. Demokratų nuomone, migracijos politika turėtų būti peržiūrėta plačiau, o ne apsiriboti kelių centrų uždarymu. Taip pat siekiama kuo mažesnio deficito ir greitesnės pagalbos gyventojams dėl degalų kainų.
V. Sinkevičiaus teigimu, skirtingiems koalicijos požiūriams suderinti būtinos diskusijos, susitikimai ir bendrų sprendimų paieška.
Koalicijos pokyčiai ir sprendimas vadovauti Vyriausybei
Prasidėjus naujos koalicijos deryboms, M. Sinkevičius kurį laiką neatskleidė, ar sutiks vadovauti Vyriausybei. Prisiimti šią atsakomybę jį ragino prezidentas Gitanas Nausėda ir partijų lyderiai.
Tuo metu politiniuose kuluaruose buvo svarstoma, kad premjeras sprendimą galėjo atidėlioti dėl su jo praeitimi siejamų aplinkybių: ryšių su įmone „Fegda“, vadinamosios „čekiukų“ bylos ir galimų reputacinių rizikų. Oponentai taip pat teigė, kad M. Sinkevičiui trūksta ryžto.
Seimui patvirtinus XXI Vyriausybės programą, liepos 14 dieną premjeras ir jo vadovaujama Vyriausybė prisiekė.
M. Sinkevičiaus kabinetą sudarė Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime.
