ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 21-osios įvykius Lietuvoje ir užsienyje.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Vilniaus rajone teisėsauga atskleidė vieną didžiausių narkotikų gamybos laboratorijų Baltijos šalyse. Pareigūnai rado daugiau kaip 500 kilogramų metamfetamino, per 300 kilogramų amfetamino ir kitų medžiagų. Iš tokio kiekio būtų buvę galima pagaminti daugiau nei 4 mln. narkotikų dozių. Įtariama, kad laboratorijos produkcija buvo skirta ne tik Lietuvos, bet ir Čekijos, Nyderlandų, Belgijos bei kitų šalių rinkoms. Įtarimai pareikšti keturiems žmonėms, tarp jų – Turkijoje gimusiam Nyderlandų piliečiui ir trims Lietuvos piliečiams.
Diskusijos dėl Stačiatikių Bažnyčios neslūgsta. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė kol kas nėra gavusi institucijų, taip pat Valstybės saugumo departamento, pasiūlymų, kaip užkirsti kelią galimam Rusijos poveikiui per šią religinę bendruomenę. Vis dėlto jis pasirengęs svarstyti priemones, kurios padėtų riboti Rusijos minkštosios galios įtaką Lietuvos visuomenei. Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius pabrėžia, kad Rusija Maskvos patriarchatą naudoja kaip tokios įtakos priemonę. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog šiuo metu nėra pagrindo abejoti stačiatikių bendruomenės lojalumu Lietuvai, tačiau pati bendruomenė turės apsispręsti dėl savo tolesnio kelio. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas Inokentijus kreipėsi į šalies vadovus dėl dviejų konservatorių Audroniaus Ažubalio ir Arvydo Anušausko pateiktų įstatymų projektų.
Valstybės kontrolės apžvalga parodė, kad po valstybės tarnybos reformos viešojo administravimo institucijose labiausiai didėjo vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimai, o specialistų algos augo lėčiau. 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga padidėjo 47 proc. Didžiausias šuolis daugelyje institucijų fiksuotas pirmaisiais reformos metais, o 2025-aisiais augimas sulėtėjo.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio dalyvavimo verslo konferencijoje „Lūžio taškas“. Į renginį jis pateko gavęs nemokamą kvietimą. VTEK aiškinsis, ar taip nebuvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, draudžiantis dėl einamų pareigų ar statuso priimti dovanas ir paslaugas. Komisijos pirmininkė Jolanta Bernotaitė nurodė, kad sprendimas priimtas įvertinus papildomai surinktą informaciją.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas siūlo nuo lapkričio 5 dienos nuolatiniu Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu paskirti laikinai šias pareigas einantį Donatą Škarnulį. Atitinkamas Vyriausybės nutarimo projektas įregistruotas trečiadienį.
Lietuvos advokatūros Advokatų taryba nutraukė tyrimą dėl advokatės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės teiktų paslaugų partijai „Nemuno aušra“. Tyrimas baigtas suėjus drausminės atsakomybės senaties terminui. L. Matjošaitytei rekomenduota atsakingai laikytis profesinės veiklos ir etikos reikalavimų bei nesudaryti abejonių dėl advokato profesionalumo ir atsakomybės. Jos veiklą taip pat vertina VRK ir VTEK, o Specialiųjų tyrimų tarnyba nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Valstybinė „Ignitis grupė“, pirmojo 700 megavatų jūros vėjo parko vystytoja, Vyriausybės prašo atidėti projekto įgyvendinimą. Energetikos ministerijai pateiktame siūlyme nurodoma, kad grafiką reikėtų koreguoti dėl dabartinės rinkos padėties ir valstybės finansinių prioritetų. Projektą būtų galima atnaujinti pasikeitus rinkos, finansavimo ar technologinėms sąlygoms, išsaugant iki šiol sukurtą vertę.
Anksčiau skelbta, kad pirmasis Baltijos jūros vėjo parkas galėtų pradėti veikti po 2030 metų, tačiau „Ignitis grupė“ praėjusių metų ataskaitoje nurodė susidurianti su sunkumais. Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad termino atidėjimas gali būti svarstomas, be to, ketinama pasiūlyti specialų teisinį mechanizmą. Anksčiau ministras yra sakęs, kad į komercinį projektą siūloma įtraukti kitos ES valstybės bendrovę ir siekti valstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso, kuris sudarytų galimybę gauti europinę paramą. Po Valstybės kontrolės audito paaiškėjo, kad dėl rinkos pokyčių planuota investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo maždaug 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys realiu laiko prezidento tikslą iki 2029 metų sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP. Tam ketinama audituoti valstybines įstaigas, optimizuoti jų darbą ir mažinti darbuotojų skaičių. Kaip pavyzdys nurodyta Inovacijų agentūra, kurioje iki šių metų gruodžio pradžios, pertvarkant veiklą, planuojama atleisti 55 žmones. Formuojant 2027 metų biudžetą ministerijoms jau nurodyta mažinti planuojamas išlaidas – taip sutaupyta apie 100 mln. eurų. Ministro teigimu, viešojo sektoriaus optimizavimui įtakos turės ir dirbtinis intelektas, taip pat priemonės šešėlinei ekonomikai mažinti. Gitanas Nausėda anksčiau yra sakęs, kad po 2029-ųjų jam būtų nepriimtina ilgą laiką viršyti Mastrichto kriterijaus – 3 proc. BVP – ribą, tačiau prezidentas remia didesnes gynybos investicijas, net jei dėl jų laikinai didėtų deficitas.
Finansų ministerija Europos Komisijai pateikė pirmąjį 1,06 mlrd. eurų mokėjimo prašymą pagal lengvatinių gynybos paskolų SAFE priemonę. Pinigai skirti už Lietuvos įsigytas kovines sistemas ir kitą įrangą. Iš prašomos sumos bus atimta 15 proc. birželį gauto avanso, todėl Lietuvai turėtų būti pervesta 905 mln. eurų. Patvirtinus prašymą, bendra Lietuvai išmokėta suma siektų 1,9 mlrd. eurų, arba 29 proc. visos 6,4 mlrd. eurų paskolos. Lėšų Lietuva tikisi sulaukti maždaug per du mėnesius.
956 mln. eurų avansą Lietuva gavo birželio 24 dieną, o vėlesni mokėjimai bus susieti su pasiektais rodikliais. Skaičiuojama, kad SAFE priemonė padengs maždaug pusę nacionalinės divizijos plėtros poreikių. Paskola suteikiama 45 metams, palūkanos prilygsta toms, kuriomis skolinasi Europos Komisija, o pirmuosius 10 metų bus mokamos tik palūkanos. SAFE priemonė veiks iki 2030 metų pabaigos, o bendra jos vertė visoms valstybėms siekia 150 mlrd. eurų.
„Delfi“ tyrimas atskleidė, kad Rusijos juodojoje duomenų rinkoje gali būti prieinami Lietuvos keliautojų asmens duomenys: vardai, pavardės, gimimo datos, telefono numeriai, pasų ir kelionių informacija. Nutekintuose įrašuose minima kelionių iš Lietuvos į Turkiją, Graikiją, Ispaniją ir kitas šalis informacija nuo 2012 iki 2026 metų. Tarp duomenų aptikti kelionių organizatorių „Tez Tour“, „Join Up“ ir agentūrų „Makalius“, „Kelionių ekspresas“, „West Express“, „Noriu atostogų“, „Kelionių akademija“, „Baltic Tours“, „Amberturas“ pavadinimai. Į žurnalistų klausimus agentūros atsakė neturinčios informacijos apie galimą nutekėjimą, o „Tez Tour“ paskelbė pradėjusi vidinį tyrimą.
Patikrinimą pradėjo ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Rugsėjo viduryje programišių grupė „DataSuckers“ prisiėmė atsakomybę už įsilaužimą į „Tez Tour“ sistemas Rusijoje ir Baltarusijoje.
Finansų ministerija iki 2027 metų vidurio planuoja parengti nacionalinę gynybos ir saugumo pramonės plėtros strategiją. Tokį pažadą ministerijos atstovai išsakė pramonės atstovams raginant Vyriausybę sparčiau vystyti šį sektorių ir stiprinti institucijų bei verslo ryšius. Verslas teigia, kad, nors investicijos auga, trūksta aiškių prioritetų, ilgalaikių užsakymų ir greitesnių sprendimų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius pažymėjo, kad sektorius padarė reikšmingą pažangą, tačiau tolesnei plėtrai reikia nuoseklios valstybės politikos. Finansų ministerijos kanclerė Ingrida Ragaišienė teigė, kad strategija jau rengiama, o Vyriausybės programoje numatyta iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos parengti ir sektoriaus skatinimo bei valdymo modelį.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis antrąjį šių metų ketvirtį per metus padidėjo 4,9 proc. punkto. Tai antras didžiausias augimas ES – daugiau, 6,7 proc. punkto, rodiklis padidėjo tik Lenkijoje. Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė beveik 38,8 mlrd. eurų, arba 43,8 proc. BVP. Prieš metus ji sudarė 38,9 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – 42,1 proc. BVP. Per metus skola nominalia išraiška išaugo beveik 6,8 mlrd. eurų – nuo 32 iki 38,8 mlrd. eurų. Lietuva taip pat pateko tarp keturių ES šalių, kuriose skolos ir BVP santykis labiausiai didėjo per ketvirtį. Nepaisant šio augimo, šalies skolos lygis tebėra gerokai mažesnis už ES ir euro zonos vidurkius.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Popiežius patenkino seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamo kunigo Tado Švedavičiaus prašymą palikti dvasininkų luomą. Vilniaus arkivyskupija nurodė, kad jis neteko kunigo statuso ir bažnytinių įgaliojimų bei nebegali vykdyti kunigiškos tarnystės. Šis sprendimas nesustabdo baudžiamojo proceso ir nepanaikina atsakomybės pagal valstybės įstatymus. T. Švedavičius anksčiau buvo nušalintas nuo pareigų dėl kaltinimų vaikų seksualiniu išnaudojimu, disponavimu pornografija ir vaikų įtraukimu į girtavimą. Į Apaštalų Sostą kreipęsis pats kunigas taip pat prisiėmė asmeninę atsakomybę kompensuoti žalą 11 nukentėjusiųjų.
Pasienietis Karolis Ilgevičius, teisiamas dėl cigarečių kontrabandininko nušovimo, Vilniaus apygardos teismo prašo jį išteisinti ir bylą nutraukti. Jis teigia veikęs teisėtai bei atsakingai, o į automobilio ratą šovęs norėdamas sustabdyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Generalinė prokuratūra prašo pareigūną pripažinti kaltu ir skirti laisvės apribojimą. Nuosprendį teismas skelbs lapkričio 19 dieną.
Bylos duomenimis, 2024 metų birželio 1-ąją Šalčininkų rajone, netoli Baltarusijos sienos, pasieniečiai gavo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais. Pradėję paiešką jie netrukus pastebėjo automobiliu važiuojantį asmenį. Vairuotojas nereagavo į reikalavimą sustoti, todėl pareigūnai panaudojo ginklą.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas Sankt Peterburge susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Po maždaug tris valandas trukusio pokalbio Kremlius pareiškė, kad JAV pasiuntinio perduoti Ukrainos ir Europos pasiūlymai dėl karo pabaigos buvo nekonkretūs. Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas teigė, kad Maskva pasirengusi kitą mėnesį atnaujinti trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas, kurių pagrindinė tema būtų saugumo stiprinimas po konflikto.
J. Ušakovas taip pat sakė, kad rengiamasi galimam pirmajam Kinijos, Rusijos ir JAV vadovų susitikimui, kurį siekiama įtraukti į kitą mėnesį Šendžene vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono viršūnių susitikimo programą. D. Trumpas teigė, kad daugiausia dėmesio jame būtų skiriama branduoliniam nusiginklavimui, tačiau galėtų būti aptartas ir karas Ukrainoje. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad sprendimai dėl jos ateities negali būti priimami be Kyjivo. Norvegijos ministras pirmininkas trečiadienį pranešė, kad S. Witkoffas, grįždamas po susitikimo su V. Putinu, dar kartą užsuks į Oslą ir informuos apie derybų rezultatus.
Rusija paleido 74 metų amerikietį Stepheną Hubbardą, kuris buvo įkalintas dėl kaltinimų, esą jis kaip samdinys kariavo Ukrainoje. Apie tai Sankt Peterburge vykusiame susitikime su V. Putinu pranešė S. Witkoffas, Rusijos vadovą pavadinęs humanistu. Mičigano gyventojas S. Hubbardas po uždaro teismo proceso 2024 metais buvo nuteistas beveik septyneriems metams kalėjimo. Rusijos prokurorai teigė, kad 2022 metų vasarį prasidėjus invazijai jis pasirašė sutartį su Ukrainos kariuomene, o po dviejų mėnesių buvo paimtas į nelaisvę. D. Trumpas paskelbė, kad amerikietis grįžta namo ir kad jo paleidimui neprireikė kalinių mainų. Pasak prezidento, S. Hubbardas paleistas iš pagarbos jam.
Europos Sąjunga paragino „SpaceX“ nedelsiant atkurti visas „Starlink“ paslaugas Ukrainoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį ES viršūnių susitikime teigė, kad dronuose naudojami mobilieji „Starlink“ terminalai nustojo veikti jiems pasiekus tam tikrą greitį. Anot jo, tai paveikė dronus, naudojamus tiek gynybai, tiek kariniams objektams pulti.
ES pareiškė, kad pranešimai apie „SpaceX“ vadovo Elono Musko nurodymą riboti paslaugą Ukrainoje kelia didelį susirūpinimą ir neatitinka ankstesnės bendrovės praktikos. Briuselio atstovas pabrėžė, kad Ukrainai palydovinis ryšys reikalingas dronams valdyti, todėl visos paslaugos turi būti skubiai atkurtos. Jo teigimu, karas parodė Europos saugumo priklausomybę nuo kosminės infrastruktūros. Dėl to ES kuria daugiau kaip 300 palydovų sudarysiantį tinklą IRIS², skirtą saugiam civiliniam ir kariniam ryšiui; į projektą ketinama įtraukti ir Ukrainą.
Nauja JT ataskaita rodo, kad pasaulis šyla greičiau, nei ekspertai prognozavo praėjusiais metais. Net ir įgyvendinus visų šalių įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, Žemės temperatūra, palyginti su dabartiniu lygiu, tikriausiai padidėtų dar 1,2 laipsnio Celsijaus. Tai 0,1 laipsnio daugiau nei pernai prognozavo ta pati mokslininkų grupė.
UNEP skaičiavimuose nurodoma, kad, išskyrus Jungtines Valstijas, visos kitos 20 didžiausių pasaulio ekonomikų sumažino dėl anglies, naftos ir dujų deginimo išmetamo anglies dioksido kiekį arba sulėtino jo augimą. Australijos klimato mokslininkas Billas Hare’as perspėjo, kad papildomas 0,1 laipsnio atšilimas dar 140 mln. žmonių priverstų gyventi pavojingo karščio sąlygomis, o Amazonės miškams ir Grenlandijos bei Antarktidos ledynams kiltų didesnė nykimo rizika. Apskaičiuota, kad pasaulio ekonomika dėl to patirtų apie 1,2 trln. JAV dolerių nuostolių.
Šiaurės Korėja prie sienos su Pietų Korėja dislokavo naujus karinius dalinius, parengtus į šaudymo pozicijas, pareiškė Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong. Įtampa tarp Seulo ir Pchenjano padidėjo po to, kai Pietų Korėja pareiškė, jog praėjusį mėnesį demilitarizuotojoje zonoje įvykusį sprogimą sukėlė Šiaurės Korėjos padėtos minos. Pchenjanas šiuos kaltinimus atmeta.
Prieš K. Y. Jong pareiškimą Seulas perspėjo griežtai atsakysiantis į naujas provokacijas. Pietų Korėjos kariuomenė apkaltino Pchenjaną bandant permesti atsakomybę už augančią karinę įtampą. Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Jin Yong-sungas nurodė kariuomenei ryžtingai reaguoti, jei Šiaurės Korėja Seulo veiksmus panaudotų kaip agresijos pretekstą. Gynybos ministerija taip pat įspėjo apie ryžtingas baudžiamąsias priemones.
