Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo nagrinėti individualų skundą dėl teisės normos, pagal kurią translytis asmuo, norintis dokumentuose pakeisti lyties žymą, turi nutraukti galiojančią santuoką.
Trečiadienį KT pranešė vertinsiantis, ar Civilinio kodekso nuostata neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai žmogaus orumo apsaugai, teisei į privatų gyvenimą, asmenų lygybei, šeimos apsaugai ir teisinės valstybės principui.
Teismui pateiktame skunde keliama abejonė, ar draudimas pakeisti civilinės būklės aktų įrašus apie lytį asmeniui, kuris įgyvendino teisę į lytinę tapatybę, tačiau nenutraukė teisėtai sudarytos ir tebegaliojančios santuokos, atitinka Konstituciją.
Ginčas kilo dėl lyties žymens asmens kode
Civiliniame kodekse nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo gali medicininiu būdu pakeisti lytį, jeigu tai įmanoma mediciniškai. Savo valią žmogus turi išreikšti raštu.
Į KT pareiškėja kreipėsi po to, kai nebuvo patenkintas jos prašymas gimimo įraše ištaisyti lytį taip, kad ji atspindėtų moteriškąją lytį, kurią pareiškėja nurodo įtvirtinusi įgyvendindama teisę į lytinę tapatybę.
Pareiškėjos teigimu, valstybė jos moteriškąją tapatybę pripažino tik iš dalies: buvo pakeisti jos vardas, pavardė ir dalis civilinės būklės aktų duomenų.
Vis dėlto lyties žymeniui asmens kode pakeisti ji privalėtų nutraukti galiojančią santuoką.
Pareiškėja mano, kad toks reikalavimas žemina jos orumą ir pažeidžia privataus gyvenimo neliečiamumą. Dokumentuose likęs vyriškosios lyties įrašas, jos teigimu, kitiems žmonėms ir institucijoms atskleidžia informaciją apie jos translytiškumą.
Ji taip pat pabrėžia dėl santuokos atsidurianti blogesnėje padėtyje nei nesusituokę asmenys, įgyvendinę teisę į lytinę tapatybę, nes jų santuokinė padėtis netrukdo pradėti ir užbaigti teisinio lytinės tapatybės pripažinimo.
Pareiškėja nurodo, kad nei ji, nei jos sutuoktinė nenori skirtis. Šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, todėl ginčijamos taisyklės, jos vertinimu, daro poveikį visai šeimai, kurią gina ir saugo Konstitucija.
Kaip lytinė tapatybė pripažįstama Lietuvoje
BNS skelbė, kad Lietuvoje pasirinkta lytinė tapatybė gali būti teisiškai pripažinta teismo sprendimu, kai pateikiama psichiatrinė diagnozė.
Translyčiai asmenys vardą ir pavardę gali pasikeisti administracine tvarka, tačiau norint dokumentuose pakeisti lyties žymenį ir asmens kodą vis dar būtinas teismo sprendimas.
2007 metais Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, nes šalyje nebuvo įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką.
Civiliniame kodekse taip pat numatyta, kad lyties pakeitimo sąlygas ir procedūrą turi nustatyti įstatymai.
