Lietuva, Latvija ir Estija, reaguodamos į didėjančias grėsmes, paprašė Europos Komisijos (EK) papildomai finansuoti antidroninę gynybą. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Baltijos valstybės taip pat turi stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir svarstyti bendrus įsigijimus.
G. Nausėda per bendrą spaudos konferenciją su Estijos prezidente Ülle Madise pabrėžė, kad NATO Baltijos oro gynybos misija yra svarbi tiek regiono oro erdvės apsaugai, tiek sąjungininkų solidarumui parodyti. Pasak jo, Baltijos šalys kartu įvertino antidroninės gynybos poreikius ir dėl papildomo finansavimo kreipėsi į EK.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad šalys turėtų toliau koordinuoti savo pajėgumų plėtrą ir ieškoti bendrų pirkimų galimybių. Tai, jo teigimu, padėtų sustiprinti viso NATO Rytų flango atsparumą.
G. Nausėda JAV karių buvimą regione įvardijo kaip vieną svarbiausių agresoriaus atgrasymo sąlygų. Jo teigimu, Baltijos regiono saugumas priklauso nuo tvirto sąjungininkų įsipareigojimo ir pačių Baltijos valstybių gebėjimo veikti kartu. Prezidentas pasidžiaugė JAV karių sugrįžimu į Lietuvą ir Estiją, pavadindamas tai reikšmingu ženklu, rodančiu sąjungininkų įsipareigojimą regiono saugumui ir NATO Rytų flango gynybai.
Dar rugsėjo pabaigoje buvo skelbta, kad Lietuva, Latvija ir Estija EK paprašė 500 mln. eurų apsaugai nuo dronų.
Estijos prezidentė: NATO įsipareigojimai galioja visiems
Estijos prezidentė Ü. Madise pabrėžė NATO sutarties 5-ojo straipsnio reikšmę. Ji teigė, kad Estija yra įsitikinusi, jog veikia tiek šis straipsnis, tiek bendri gynybos planai, o NATO gina visus savo narius.
Vis dėlto Estija atidžiai seka incidentus, kai bepiločiai orlaiviai patenka į regiono valstybių oro erdvę. Ü. Madise teigimu, vertinama, kaip į tokius atvejus reikėtų tinkamai reaguoti. Estijos institucijos taip pat analizavo bandymą Lietuvoje padegti „Starlink“ sandėlį, o panašių incidentų, pasak prezidentės, buvo ir Estijoje.
Ü. Madise pabrėžė, kad į hibridines grėsmes būtina atsakyti ir apgalvotai, ir ryžtingai.
Kaip skelbta, sekmadienio naktį Vilniuje mėginta padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą.
ELTA primena, kad sekmadienio rytą, po 7 val., dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse buvo paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis atšauktas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad pats dronas buvo užfiksuotas dar prieš 6 valandą ryto.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad bepilotis į Lietuvą pateko iš Lenkijos teritorijos. Tai po pirmadienį vykusio Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio patvirtino ir premjeras. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir gabeno sprogmenis.
Sudužusio drono dalys rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime.
Nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau jame buvę žmonės nenukentėjo.
