Kaune tvarkomoje Švenčiausio Sakramento bažnyčioje archeologai aptiko išskirtinių radinių. Išardžius grindis rasti iki šių dienų išlikę palaikai, galvos apdangalai ir nuometas. Nors atradimai laikomi unikaliais, jų tyrimams pritrūko lėšų, todėl teks koreguoti ir pastato tvarkymo projektą. Kauno arkivyskupija tikisi sulaukti pagalbos.
Viename iš kapų aptiktas gerai išsilaikęs odinis galvos apdangalas, apsiūtas juodu šydu ir nuometėliu. Juodo gipiūro šydas leidžia manyti, kad tai buvo moters kapas. Archeologas Simonas Sprindys spėja, jog čia galėjo būti palaidota 17 amžiaus Kauno vaito Pauliaus Vinogrodzkio žmona Elžbieta.
Palaidojimas įrengtas itin garbingoje vietoje – priešais centrinį altorių, pirmoje eilėje. Tai rodo, kad palaidota moteris veikiausiai buvo iškili miestietė. Pasak S. Sprindžio, Paulius Vinogrodzkis už žmonos laidotuves sumokėjo 70 auksinų – istoriniuose šaltiniuose tai vienas brangiausių palaidojimų šioje bažnyčioje.
Po grindimis – Kauno diduomenės pėdsakai
Kitoje vietoje archeologai rado dar vieną neįprastą palaidojimą. Čia išliko drabužių, tarsi jie būtų buvę pakabinti spintoje ir joje praleidę 300 metų. Vyras palaidotas vilkėdamas Abiejų Tautų Respublikos šlėktų pamėgtą vilnonį žiūponą. Specialistai teigia galintys įžiūrėti ir jo plaukus bei ūsus.
Kasinėjimai atskleidė, kad po bažnyčios grindimis slypi 17–18 amžiaus Kauno diduomenės palaikai. Jų gerą būklę, archeologų vertinimu, galėjo lemti po pastatu esantys rūsiai ir susiformavęs gana sausas mikroklimatas.
Specialistus nustebino ir tai, kad sovietmečiu klojant grindis kapai nebuvo suardyti. Tarp rastų kriptų aptikta ir tokia, apie kurios egzistavimą anksčiau nebuvo jokių duomenų.
Menotyrininkams bažnyčia taip pat pateikė vertingų radinių: ant sienų išliko unikalių piešinių, o ypač reikšmingi – senojo, barokinio altoriaus marmuro fragmentai. Menotyrininkė Rima Valinčiūtė-Varnė paaiškino, kad dabar išlikusios tik altoriaus mensos – jo pagrindai, dar vadinami Dievo stalu, ant kurio aukojamos šventosios Mišios. Visa kita caro laikais, įrengiant cerkvę, buvo sunaikinta.
Architektė Asta Prikockienė sakė, kad pastatas, kuris maždaug pusantro šimto metų buvo nutildytas, dabar tarsi pradėjo kalbėti. R. Valinčiūtė-Varnė teigė, jog iš naujo atrandama Kauno Dominikonų bažnyčia, iš miesto žemėlapio ir atminties ištrintas pastatas, kadaise pasitikdavęs atvykstančius iš Vilniaus.
Atradimams prireiks papildomų 200 tūkst. eurų
Netikėti radiniai tapo iššūkiu bažnyčią tvarkančiai Kauno arkivyskupijai. Tyrimus būtina tęsti, tačiau tam reikia mažiausiai 200 tūkst. eurų.
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pripažino, kad šios išlaidos nebuvo numatytos, nes niekas negalėjo prognozuoti tokių atradimų. Iki šiol buvo skaičiuojama, jog remontas kainuos 1,5 milijono eurų.
Papildomo finansavimo arkivyskupija ketina ieškoti Kauno savivaldybėje ir planuoja kreiptis į Kultūros ministeriją. K. Kėvalas teigė, kad dabar ieškoma būdų, kaip surasti pinigų projektui užbaigti.
Abejojama ir tuo, ar darbus pavyks atlikti per numatytus dvejus metus – tokį terminą nustato Europos Sąjungos finansavimo sąlygos. A. Prikockienė teigė, kad pagal dabartinius radinius projektą teks keisti, kad būtų išsaugota tai, kas atrasta.
K. Kėvalas pripažino, jog kol kas neaišku, kaip bus įveiktas šis iššūkis, nes radiniai iš esmės išderino ankstesnius planus. Tikimasi, kad atnaujinta Švč. Sakramento bažnyčia ateityje bus skirta ne tik tikintiesiems, bet ir meniniams projektams.
