Dronas, gabenantis sprogmenis, perskrido maždaug pusę Lietuvos ir galėjo sprogti virš miestų, sukeldamas pavojų žmonėms. Po incidento kilo klausimų, kas turėtų prisiimti atsakomybę ir kodėl šalies oro gynyba vis dar turi spragų.
TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ apie tai kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ministras teigė, kad situacija buvo nestandartinė: dronas įskrido ne iš Baltarusijos ar Kaliningrado, o iš Šengeno erdvės. Be to, buvo rūkas ir nebuvo aiškaus vizualinio kontakto. Radaras fiksavo iš Šengeno erdvės skrendantį objektą, nors tokioje zonoje kasdien pasirodo įvairių civilinių ir kitų orlaivių.
Grėsmė esą buvo aiškiau įvertinta tik tuomet, kai gyventojai pradėjo skambinti ir pranešti girdintys drono garsą. Tada Lietuvos kariuomenė, Krizių valdymo centras ir kitos institucijos sujungė turėtus duomenis bei aktyvavo pajėgas objektui neutralizuoti. Vis dėlto apie pavojų viešai pranešta praėjus maždaug valandai nuo drono skrydžio.
Po incidento Lietuva konsultuojasi su NATO vadaviete dėl galimybės tam tikrais atvejais neutralizuoti objektą neturint vizualinio kontakto. Tačiau R. Kaunas pabrėžė, kad toks sprendimas kelia riziką, nes gyvenama taikos metu, o radare matomas kiekvienas į Lietuvos oro erdvę įskrendantis orlaivis. Be aiškaus vaizdo gali nukentėti civiliai.
Ministras priminė ir ankstesnį atvejį, kai civilinis orlaivis skrido draudžiamoje Lietuvos oro erdvėje, nepalaikė ryšio su dispečeriais, tačiau kariuomenė paskutinę akimirką nepriėmė sprendimo jį naikinti, nes lėktuve buvo parašiutininkai.
Premjerui kreipusis į NATO dėl galimybės nežinomą orlaivį numušti be vizualinio kontakto, konsultacijos vyksta ir su Lenkija. Kiekvienu konkrečiu atveju galutinį sprendimą priima karys. Šio incidento metu naikintuvų pilotai turėjo leidimą objektą sunaikinti, tačiau jis nebuvo matomas vizualiai, todėl jie pasirinko tokį veiksmą, kokį pasirinko.
R. Kaunas sakė bendravęs su Lenkijos gynybos ministru ir apsikeitęs radarų duomenimis. Lenkija atlieka savo tyrimą bei analizuoja aplinkybes. Ministras taip pat paneigė teiginius, esą dronas buvo paleistas iš Lietuvos, pavadindamas tai visiška nesąmone.
Kalbėdamas apie krašto apsaugai skiriamas lėšas, ministras teigė, kad Seime pristato įstatymo pataisas, kurios turėtų gerokai paspartinti viešųjų pirkimų procedūras. Kai kuriais atvejais tai leistų sutaupyti iki trijų mėnesių.
Anot jo, Krašto apsaugos ministerija galutinius mokėjimus įprastai planuodavo ketvirtąjį ketvirtį. Kadangi šiemet finansavimas yra pakankamas, nuspręsta sąskaitas apmokėti tolygiau per visus metus. R. Kaunas tikino, kad suplanuotas biudžetas bus įgyvendintas maksimaliai.
Ministras taip pat pranešė, kad Lietuva gavo TPS-77 tipo radarus. Kariuomenė juos integruoja, o naujoji įranga turėtų pagerinti šalies oro erdvės stebėjimą. Radarai buvo užsakyti 2022 metais, o jų teko laukti ketverius metus. Dabar užsakoma įranga Lietuvą pasieks po vienerių–trejų metų.
Krašto apsaugos ministerija šiuo metu daugiausia dėmesio skiria oro gynybos stiprinimui: vykdomi pirkimai, mažinama biurokratija, o lėšos nukreipiamos į oro erdvės apsaugos sprendimus. Tikimasi, kad po kelerių metų ar net jau kitąmet Lietuva turės gerokai daugiau galimybių pastebėti ir, jei reikės, numušti dronus.
