Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai praneša, kad bendruomenę neramina siūlomos įstatymų pataisos, kuriomis religinėms organizacijoms būtų taikomi nauji ribojimai. Dėl šių iniciatyvų ketinama kreiptis į Seimo vadovybę.
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko antradienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad parapijiečiai baiminasi, jog dėl planuojamų teisės aktų pakeitimų iš jų gali būti atimta Bažnyčia ir su ja susijusi dvasinė vertybė.
Dvasininkas teigė šį sekmadienį sušauksiantis visuotinį parapijos susirinkimą. Jo metu, pasak E. Rudenko, parapijiečiai ketina kreiptis į Seimo vadovybę ir prašyti nestumti sprendimų, kurie, jų vertinimu, galėtų paveikti pilietines teises, tikėjimą ir vaikų laisvą gyvenimą.
Trakų vyskupas Ambrosijus pareiškė, kad šiuo metu Stačiatikių Bažnyčia patiria puolimą. Jo teigimu, spaudimas reiškiasi informacinėje erdvėje, per teisines iniciatyvas ir dvasiniu lygmeniu. Vyskupas pabrėžė, kad bendruomenė laikosi Lietuvos įstatymų, palaiko šalies politiką ir griežtai nepritaria bet kokiam karui, taip pat ir Rusijos karui Ukrainoje.
Autonomijos klausimas perduotas Sinodui
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia iki šiol yra pavaldi Maskvos patriarchatui. Vyskupas Ambrosijus nurodė, kad dvasininkai dėl Bažnyčios teisinio statuso ir nepriklausomybės kreipėsi į aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą – Sinodą, prašydami autonomijos.
Pasak jo, kreipimasis jau buvo svarstytas Sinode, o dabar laukiama vyskupų susirinkimo, kuriame gali būti priimtas sprendimas dėl Lietuvos Bažnyčios nepriklausomybės. Kada šis klausimas bus išspręstas, kol kas neaišku, nes proceso paspartinti bendruomenė negali.
Vyskupas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios nariai neveikia prieš Lietuvą ar Europos Sąjungą, o visos pasaulio stačiatikių bendruomenės vadovaujasi kanonine teise.
Siūloma užkirsti kelią Maskvos patriarchato įtakai
Praėjusią savaitę opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pakeitimus. Jais siekiama tiksliau nustatyti valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas, jų atstovavimo tvarką ir istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad religinės organizacijos negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jei jų administraciniai centrai būtų susiję su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ar Lietuvos teisėje nustatytos ribojamosios priemonės. Tokia galimybė taip pat nebūtų taikoma, jei organizacijos veikla keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Iniciatyvoje siūloma ir aiškiau apibrėžti, kas galėtų atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijai būtų atstovaujama per Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonais ir kitomis vidaus normomis nustatytą religinį centrą Lietuvoje, o Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai – per Lietuvos musulmonų sunitų dvasinį centrą, muftiatą.
Tyrime nagrinėjamas Maskvos patriarchato vaidmuo
Trečiadienį Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą. Jame vertinamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo būdai ir galimybės šiomis struktūromis skleisti Kremliaus įtaką.
S. Šumylo, remdamasis kitų Europos valstybių pavyzdžiais, taip pat aptarė galimus tokių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kuriose situacijose religinės organizacijos gali būti pasitelkiamos ne tik tikėjimo, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kaltinimus dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui atmeta. Anksčiau paskelbtame pareiškime ji teigė, kad stačiatikių vadinimas „penktąja kolona“ diskriminuoja bendruomenę ir didina visuomenės susiskaldymą.
Vyskupijos išlieka žvalgybos vertinimų akiratyje
ELTA primena, kad po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Maskvos patriarchatui priklausę Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susidūrė su vadovybės nepasitenkinimu.
2022 m. vasarą Maskvos patriarchato sprendimu šie kunigai buvo pašalinti iš kunigų luomo. Sprendimas priimtas jiems kritikavus Maskvos patriarchą Kirilą, palaikiusį Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuo metu aiškino, kad griežtos sankcijos skirtos dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmas atvejis, kai ortodoksų dvasininkams pritaikytos tokios nuobaudos.
2024 m. pradžioje Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos lieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato, nepaisant jų deklaruojamo siekio tapti savarankiškomis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, Kremlius, naudodamasis šiomis vyskupijomis, skleidžia savo ideologiją ir stiprina įtaką užsienio valstybėse.
