Spalis medikų bendruomenėje yra skirtas ypatingam dėmesiui krūtų vėžio prevencijai. Šią ligą neretai gali pastebėti pati moteris, tačiau apčiuopusios darinį krūtyje ne visos iškart kreipiasi į gydytojus. Taip nutiko ir 69-erių šiaulietei Valerijai (vardas pakeistas). Gumbelį ji užčiuopė maudydamasi vonioje, bet pagalbos ieškojo tik ligai jau pažengus.
Šiandien moteris pasakoja savo istoriją ir ragina kitas nekartoti jos klaidos. Medikai pabrėžia, kad į gydymo įstaigą reikia kreiptis nedelsiant, net jei darinį moteris aptiko pati, o ne jis buvo pastebėtas atliekant mamogramą.
Įtarimų nekėlė net didėjantis darinys
Valerija ilgą laiką laikė save sveika. Be vaistų nuo kraujospūdžio, pas gydytojus ji beveik nesilankė apie du dešimtmečius. Moteris dirba fizinį darbą kaimo sodyboje, prižiūri gėlynus, augina daržoves ir vaisius. Pagal išsilavinimą ji yra miestų ir gyvenviečių apželdinimo technikė, o vėliau pradėta individuali veikla teikė ir pasitenkinimo, ir geros savijautos.
Budrumą sumažino ir šeimos istorija. Valerijos artimieji gyveno ilgai, o piktybinių onkologinių ligų šeimoje nebuvo. Jos mama sulaukė 90 metų ir turėjo gerybinį auglį, jaunesnė sesuo taip pat turi gerybinį darinį. Todėl moteris krūtų vėžio prevencijos programose nedalyvavo.
Maudydamasi vonioje ji pati aptiko gumbelį. Iš pradžių Valerija nemanė, kad jis gali būti pavojingas. Nors matė, kad darinys didėja ir pradėjo trukdyti liemenukui, vizitą pas gydytoją atidėliojo, nes vis trūko laiko darbams sodyboje. Dabar moteris pripažįsta per ilgai numojusi ranka ir nepagalvojusi apie blogiausią scenarijų. Savo delsą ji apibūdina savikritiškai – esą dėl savo žioplumo dabar tenka kentėti.
Kai galiausiai užsiregistravo pas šeimos gydytoją, tyrimai ir konsultacijos buvo organizuoti greitai. Jai paskirta krūtų echoskopija, o skubiai onkologo konsultacijai atvertas vadinamasis „žaliasis koridorius“.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Valeriją konsultavo Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas. Iškart atlikta biopsija, o po savaitės gautas atsakymas patvirtino, kad darinys piktybinis.
Gydytojos onkologės chemoterapeutės Jūratės Liutkutės paskirti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai parodė, kad liga yra trečiosios stadijos. Ši žinia moters nesugniuždė – ji sakė į situaciją žvelgusi tiesiai ir be didelės panikos.
Apie diagnozę Valerija daugiau nei metus gydėsi tylėdama net nuo artimiausių žmonių. Savo seseriai ji nieko nepasakojo, nes ši esanti labai jautri ir linkusi panikuoti. Todėl moteris ramiai gydėsi ir gyveno Šiauliuose.
Po chemoterapijos laukė operacija
Valerijai skirtas kompleksinis gydymas. Pirmiausia jai atlikta 14 chemoterapijos procedūrų. Po jų auglys sumažėjo maždaug trečdaliu, o vėliau gydytojas M. Šatkauskas sėkmingai atliko operaciją.
Moteris pasakojo, kad pjūvis gijo labai gražiai. Nors žinojo, kad pašalinti audiniai buvo ištirti ir nustatyta ligos stadija, ji pati rezultatų neklausė. Valerija juokavo nusprendusi, kad auglys pašalintas, todėl tolesnės detalės jai nebeįdomios: vėžys esą gyveno savo gyvenimą, o ji – savo.
Vis dėlto gydymas turėjo šalutinį poveikį. Valerija pastebėjo, kad po chemoterapijos atsinaujino anksčiau ilgai nevarginęs reumatoidinis artritas – ištino rankos. Taip pat pablogėjo venų būklė: prieš gydymą jos buvo geros, o dabar medikams sunkiau rasti tinkamą vietą kraujui paimti.
Nepaisydama patirtų sunkumų, moteris pabrėžia esanti labai dėkinga medikams ir visam Chemoterapijos dienos stacionaro kolektyvui. Ypač ji išskyrė slaugytojas, kurioms tenka imti kraują iš venos ir prijungti kateterį, taip pat gydytoją chirurgą M. Šatkauską, kurio dėka auglys buvo pašalintas.
Gydymo planą parenka specialistų komanda
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas sako, kad geriausia situacija yra tada, kai pacientė kreipiasi dar ankstyvoje ligos stadijoje. Nesvarbu, ar darinį ji užčiuopė pati, ar jis buvo aptiktas atliekant mamogramą.
Kiekvienos pacientės gydymą nustato multidisciplininė komanda. Joje dirba onkologai, chemoterapeutai, radioterapeutai, patologai, rentgenologai ir chirurgai. Sprendimas priimamas gavus visų tyrimų, įskaitant biopsiją ir kompiuterinę tomografiją, rezultatus, taip pat įvertinus moters amžių, gretutines ligas ir bendrą funkcinę būklę.
Operacijos apimtis priklauso nuo auglio tipo, ligos stadijos, piktybiškumo ir to, kaip darinys reagavo į chemoterapiją. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, gali būti pašalinama visa krūtis, jos dalis arba tik auglio vieta.
Kartais chemoterapijos metu auglys visiškai išnyksta. Tokiais atvejais prieš gydymą į darinį įdedamas specialus žymeklis, kad chirurgas operacijos metu galėtų tiksliai nustatyti buvusią auglio vietą. Žymeklis nededamas, kai iš anksto aišku, jog reikės pašalinti visą krūtį, pavyzdžiui, kai vėžys yra keliuose židiniuose arba nustatomos genų mutacijos.
Nustačius genų mutacijas, gali būti atliekama ir profilaktinė mastektomija – sveikos krūties pašalinimas. Jei moteris pageidauja, tos pačios operacijos metu gali būti įdedamas implantas. Kai kurioms pacientėms rekonstrukciją tenka atlikti dviem etapais. Valstybė šias operacijas, implantus ir audinių plėtiklius, vadinamus espanderiais, kompensuoja iš ligonių kasų, kaip ir kitas vėžio gydymo operacijas.
Ligos stadija lemia gydymo seką
Jei krūties vėžys nėra agresyvus ir nėra stipriai pažengęs, dažniausiai pirmiausia atliekama operacija, o vėliau skiriama chemoterapija ir spindulinis gydymas. Agresyvesnės ar labiau pažengusios ligos atveju gydymas gali būti pradedamas chemoterapija, kartais kartu taikant biologinę terapiją. Toks kelias pasirinktas ir Valerijai.
Po chemoterapijos paprastai palaukiama tris–keturias savaites, kad atsistatytų kraujo rodikliai, ir tik tada atliekama operacija.
Valerijai per tą pačią operaciją pašalintas krūties auglys ir pažasties limfmazgiai, kuriuose aptikta metastazių. Gydytojas M. Šatkauskas aiškino, kad lengvesniu atveju būtų pakakę sarginių limfmazgių biopsijos: pašalinami vienas ar du limfmazgiai ir skubiai ištiriama, ar juose yra metastazių. Jei jų nerandama, daugiau limfmazgių nešalinama. Tačiau Valerijos atveju echoskopija jau parodė metastazes, todėl limfmazgius teko pašalinti tos pačios operacijos metu.
Anksti besikreipiančiai pacientei operacija dažnai būna trumpesnė: ryte ji atvyksta į ligoninę, operuojama ir dar tą pačią dieną išvyksta namo. Pašalinus visą krūtį, ligoninėje paprastai praleidžiamos dvi–trys paros. Toliau gyvenančioms ar vyresnio amžiaus moterims dėl priežiūros ligoninėje gali tekti pasilikti iki savaitės.
Po krūties vėžio operacijos lovos režimas nereikalingas. Atlikus mastektomiją ar krūties rekonstrukciją, pacientės tą pačią dieną keliamos iš lovos, vaikšto, valgo ir dažnai anksti išleidžiamos į namus. Vėliau jos atvyksta chirurgo konsultacijoms ir perrišimams.
Tačiau gydymas operacija nesibaigia, ypač kai liga yra pažengusi ir metastazavusi. Valerijai teks reguliariai lankytis pas gydytoją onkologą. Sugijus žaizdai jos dar laukia imunoterapija ir spindulinis gydymas. Pasak M. Šatkausko, šios procedūros po operacijos reikalingos tam, kad sumažėtų tikimybė vėžiui sugrįžti.
