Konservatorė ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo Vyriausybės parengtą 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Jos teigimu, didinamas biudžeto deficitas gali palikti sudėtingą viešųjų finansų situaciją politikams, kurie po 2028 metų Seimo rinkimų perims valdžią.
I. Šimonytė prognozuoja, kad artimiausiais metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 4–5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors šalies ekonomika ir toliau augs.
Antradienį žurnalistams ji teigė, kad dabartinė Vyriausybė esą rengiasi perduoti tokios būklės viešuosius finansus, jog po rinkimų 2028 metais valdžią perimsiantiems politikams, turėsiantiems koreguoti ar iš naujo svarstyti 2029-ųjų biudžetą, bus labai sunku ką nors pakeisti.
Pasak politikės, jau prisiimti valstybės finansiniai įsipareigojimai rodo, kad 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas priartės prie 5 proc. BVP, o 2029-aisiais sudarys apie 4 proc. Ji pabrėžė, kad šie skaičiai gali dar didėti, jei Seimas priims naujų įsipareigojimų.
Ekspremjerės vertinimu, 5–4 proc. siekiantis deficitas augančios ekonomikos sąlygomis yra pavojingas, ypač sparčiai didėjant valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms ir brangstant naujoms skolos emisijoms.
I. Šimonytė taip pat atkreipė dėmesį į geopolitinę padėtį. Ji priminė, kad pats ministras yra sakęs, jog geopolitinės rizikos išlieka labai didelės, o ekonomikai neigiamai galinčių atsiliepti rizikų yra daugiau nei teigiamų. Todėl, jos vertinimu, valdžios elgesys primena situaciją, tarsi rytojaus nebūtų.
Konservatorė skeptiškai įvertino ir argumentą, kad didesnį deficitą daugiausia lemia augančios investicijos į krašto apsaugą. Nors karinės įrangos pristatymo terminai ir apskaitos principai gali paveikti konkrečių metų deficito rodiklius, tai, jos teigimu, nepaaiškina ilgalaikio viešųjų finansų disbalanso.
Prezidentūros poziciją pavadino lojalumu koalicijai
Komentuodama prezidentūros teiginį, kad trumpalaikis deficito padidėjimas dėl gynybos finansavimo yra pateisinamas, I. Šimonytė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos komandą.
Jos vertinimu, tai esą ne pirmas atvejis, kai prezidentūra elgiasi kaip lojali valdančiosios daugumos koalicijos partnerė.
Politikė taip pat nesutiko su prezidentūros argumentais dėl konservatorių siūlomų valstybės skolos lubų. Anot jos, klaidinga teigti, kad tokie apribojimai sutrukdytų didinti išlaidas gynybai, nes opozicijos pateiktame Fiskalinės valdysenos įstatymo pakeitimo projekte numatytos išimtys gynybos reikmėms.
I. Šimonytė nurodė, kad įstatymo projekte aiškiai numatyta netaikyti apribojimų toms gynybos išlaidoms, kurioms Europos Komisija (EK) yra numačiusi išimtį.
Ji taip pat suabejojo prezidentūros lūkesčiu, kad iki 2029 metų valdžios sektoriaus deficitą pavyks sumažinti iki Mastrichto kriterijuose nustatytos 3 proc. BVP ribos.
Pasak I. Šimonytės, šį tikslą pasiekti būtų dar sunkiau, jei būtų įgyvendintos papildomos G. Nausėdos iniciatyvos dėl pensijų indeksavimo ir mokestinių lengvatų. Ji paminėjo siūlymus dėl papildomo pensijų indeksavimo iš „Sodros“ rezervo, įvairių pelno mokesčio lengvatų ir nulinių gyventojų pajamų mokesčių.
Politikė ironizavo, kad įgyvendinus visus šiuos pageidavimus finansų ministrui 2029 metais būtų labai sunku bent išlaikyti 5 proc. deficitą, nes toks scenarijus, jos teigimu, būtų neįmanomas.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Finansų ministras Taurimas Valys, pristatydamas projektą, pabrėžė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. Jo teigimu, kitąmet ją gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
2027 metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų.
