Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino europiečius neapgaudinėti savęs ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas siekia ne vien Ukrainos pralaimėjimo. Pasak jo, Rusijos vadovas taip pat mėgina pakirsti demokratiją Europoje.
Apie tai F. Merzas kalbėjo interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“.
Kancleris teigė labiausiai nerimaujantis dėl to, kad Rusijos įtaka Europos visuomenėms vis dar nėra pakankamai įvertinama. Jo vertinimu, Maskva eina visos Europos žemyno politinės tvarkos destabilizavimo keliu.
F. Merzas pabrėžė, kad daugelis žmonių, taip pat ir Vokietijos gyventojai, šios grėsmės nelaiko pakankamai rimta.
Jo teigimu, Rusijos tikslas nėra apsiriboti teritorijų užėmimu Ukrainoje. Kancleris aiškino, kad Maskva bijo demokratijos, atvirų visuomenių ir sėkmingos Europos integracijos.
F. Merzas taip pat sakė, kad Vokietija kartu su kitomis Europos valstybėmis ir sąjungininkėmis, išskyrus JAV, finansavo Ukrainą, nors pati nesulaukė amerikiečių paramos gynybai finansuoti ir karinei technikai tiekti.
Jis pripažino, kad ši parama valstybės biudžetams yra didelė našta ir kelia svarbų klausimą Europos Sąjungai. Vis dėlto Vokietija, pasak kanclerio, ją teikia ir ketina tęsti tol, kol baigsis „siaubingas karas“.
F. Merzas teigė per kiekvieną susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu mėginantis įtikinti jį, kad stabili Europa, Europos žemynas ir Europos Sąjunga kaip pasaulinė partnerė atitinka ir paties D. Trumpo interesus.
Kancleris taip pat sakė, kad Europos vyriausybės suprato padėties rimtumą, ypač įvertinusios įtampą tarp JAV ir Ukrainos bei Vašingtono susitarimą su Maskva dėl dyzelino. Dėl to valstybės pertvarko savo gynybos sistemas ir siekia didesnio savarankiškumo.
F. Merzas pabrėžė, kad Europa gavo nerimą keliantį signalą ir stengiasi sustiprėti tiek, kad galėtų savarankiškai konkuruoti bei gintis NATO sudėtyje.
Europos ir Ukrainos gynyba
Neseniai žiniasklaida skelbė, kad NATO galimo Rusijos puolimo atveju parengė vadinamąją „pergalės teoriją“.
Ši koncepcija numato greitą atsaką į puolimą ir platų bepiločių orlaivių naudojimą.
Be to, lapkritį į Lenkiją turėtų atvykti mažiausiai 1500 karių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos.
Skelbiama, kad jie treniruosis pagal scenarijų, kuriame numatytas Europos pajėgų dislokavimas Ukrainoje po galimo ugnies nutraukimo.
