Pirmadienio vakarą Seime uždarame susitikime valdančiųjų partijų atstovai aptarė kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Pasitarime dalyvavo premjeras Mindaugas Sinkevičius, finansų ministras Taurimas Valys, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, taip pat demokratų ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.
Susitikimas truko ilgiau nei dvi valandas. Po jo T. Valys sakė, kad konkrečios biudžeto projekto korekcijos dar nepatvirtintos, tačiau svarstyta galimybė grįžti prie kai kurių anksčiau atmestų siūlymų.
Vienas iš jų – per kelerius metus papildomai pasiskolinti iki maždaug 600 mln. eurų. Tokia galimybė siejama su Europos Komisijos suteikta išimtimi, leidžiančia į deficito skaičiavimą neįtraukti investicijų į energetinį saugumą ir iškastinio kuro naudojimo mažinimą.
Finansų ministras teigė, kad pasiūlymus jau yra pateikusi Energetikos ministerija, o galutinių projektų dar laukiama iš Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų. Jo vertinimu, bendra papildomai pasiskolinta suma galėtų siekti daugiausia 600 mln. eurų.
Rugpjūtį EK paskelbtose gairėse valstybėms narėms numatyta galimybė išplėsti anksčiau gynybos išlaidoms taikytą išimtį ir ją pritaikyti energetinio saugumo bei perėjimo nuo iškastinio kuro investicijoms.
Tokiems projektams finansuoti valstybės galėtų padidinti išlaidų deficitą arba skolą, o šis nukrypimas nebūtų laikomas fiskalinių taisyklių pažeidimu. Energetinio saugumo investicijoms nustatyta 0,3 proc. BVP metinė riba ir bendra riba – iki 0,6 proc. BVP iki 2028 metų.
Energetikos ministerijos skaičiavimu, jei Lietuvos BVP sudarytų apie 90 mlrd. eurų, papildomas energetikos sektoriaus finansavimas galėtų siekti maždaug 270 mln. eurų per metus arba apie 540 mln. eurų per visą laikotarpį.
T. Valys pabrėžė, kad prieš pasinaudodama šia išimtimi Lietuva turės kreiptis į Europos Komisiją ir pateikti planą bei aiškią viziją. Kadangi sprendimas didintų valstybės skolą, ministras ragino neskubėti ir sakė, kad reikės politinio apsisprendimo.
Energetikos ministras Lukas Savickas BNS teigė, kad koalicijos partnerių susitikime nepritarimo šiai skolinimosi galimybei neišgirdo. Vis dėlto dar turi būti suderinta, kokioms konkrečiai investicijoms ir kokia apimtimi Vyriausybė teiktų paraišką.
Anot L. Savicko, tarp galimų sričių – ne tik kabelių tiesimas, bet ir rezervinis elektros tiekimas, energijos kaupimas, decentralizuota gamyba bei kitos infrastruktūros apsaugos priemonės.
J. Olekas savo ruožtu sakė, kad valdantieji neturi didelių priekaištų kitų metų biudžeto projektui, kuris Seimui bus pateiktas antradienį. Pasak parlamento vadovo, nesutarimai daugiausia susiję su atskiromis detalėmis.
Jo teigimu, projektas atspindi pagrindinius valdančiųjų prioritetus – saugumą, gynybą ir paramą šeimai, o dėl kitų klausimų dar bus diskutuojama.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys demokratas Algirdas Butkevičius po susitikimo sakė, kad projekto pateikimo Seimui išvakarėse finansų ministras parlamentarams nepažadėjo naujų pajamų šaltinių.
Kitų metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei šiemet. Išlaidos numatomos 27,9 mlrd. eurų, arba 1,3 proc. daugiau.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,8 proc. BVP. Tai viršija Europos Sąjungos valstybėms taikomą Mastrichto kriterijų, pagal kurį deficitas negali būti didesnis nei 3 procentai.
