Valdančiųjų partijų atstovai pirmadienio vakarą Seime susitiko neviešai aptarti kitų metų valstybės biudžeto projektą ir parlamentarų pasiūlymus, kaip jį keisti.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį LRT radijui teigė, kad susitikime vyko atvira diskusija. Jo teigimu, dalis politikų norėjo apie siūlymus sužinoti anksčiau, tačiau pasikeitus Vyriausybei ministrams reikėjo surinkti informaciją savo kuruojamose srityse ir perduoti ją Finansų ministerijai apibendrinti.
Pasak J. Oleko, susitikime iškelta nemažai klausimų: į kai kuriuos atsakyta, o kitus dar teks nagrinėti tolesnių diskusijų metu.
Parlamento vadovas pripažino, kad valdantieji dėl biudžeto projekto nėra pasiekę bendro sutarimo. Vieni politikai ragina mažinti deficitą, o kiti siūlo išnaudoti galimybes skirti daugiau lėšų papildomiems poreikiams.
J. Oleko vertinimu, biudžeto svarstymas dar tik prasideda, todėl dokumentas gali būti koreguojamas. Jis pabrėžė, kad projektas nėra galutinis ir tikisi, jog jis bus patobulintas.
Seimo pirmininkas taip pat mano, kad finansų ministrui Taurimui Valiui pavyks Seime apginti antradienį pristatomą projektą.
J. Olekas teigė, kad biudžeto svarstymo procesas gali klostytis panašiai kaip anksčiau, kai ministrai pabrėždavo lėšų trūkumą, tačiau vėliau, atsižvelgus į pasiūlymus, projektai būdavo tikslinami, grąžinami Vyriausybei ir priimami.
Parlamentui bus pristatyti kitų metų finansiniai planai
Antradienį Seimui bus pateikti kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektai. Valstybės biudžete numatomas 3,8 proc. BVP deficitas, o „Sodros“ pajamos turėtų sudaryti beveik 11,3 mlrd. eurų.
Kitąmet valstybės biudžeto deficitas viršys Mastrichto kriterijuose nustatytą ribą ir sieks 3,8 proc. BVP. Valstybės skola turėtų sudaryti 48,2 proc. BVP.
Europos fiskalinės drausmės taisyklėse euro zonos šalims nustatytos 3 proc. BVP biudžeto deficito ir 60 proc. BVP valstybės skolos ribos.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija kitais metais sieks 3,3 proc., o šalies BVP augs 2,2 proc.
Biudžeto pajamas didins ir pernai priimti mokestiniai pakeitimai. GPM pakeitimų poveikis kitąmet turėtų siekti 206 mln. eurų, o NT mokesčio – 101 mln. eurų.
Dėl numatytų pelno mokesčio atskaitymų biudžetas kitąmet iš karto neteks 87,4 mln. eurų.
Didelę išlaidų dalį sudarys anksčiau prisiimti įsipareigojimai ir indeksavimo išlaidos. Daugiausia lėšų reikės skolai valdyti – kitąmet tam numatoma 367,3 mln. eurų.
Tarp pagrindinių biudžeto prioritetų įvardijamas visuomenės ir valstybės saugumas. KAM asignavimai kitąmet turėtų siekti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų.
Taip pat planuojama didinti pensijas ir minimalią algą bei kelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Šalies keliams kitąmet numatyta 749,3 mln. eurų – mažiau nei šiemet, kai keliams buvo skirta 815,5 mln. eurų. Mažesnį finansavimą lemia mažėjanti Europos Sąjungos parama.
