Traukiniais jau galima keliauti su 50 proc. nuolaida, o nuo lapkričio tokia pati papildoma lengvata bus taikoma ir tarpmiestinių autobusų bilietams. Ja galės naudotis ir keleiviai, kurie jau turi teisę į kitas nuolaidas. Tikimasi, kad pigesnės kelionės padės žmonėms sutaupyti ir paskatins dalį vairuotojų persėsti į viešąjį transportą.
Apie planuojamą tvarką naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) doc. dr. Ilona Jaržemskienė ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Kuriems autobusams bus taikoma nuolaida?
G. Nakutis paaiškino, kad tarpmiestiniais laikomi autobusų maršrutai, einantys per kelias savivaldybes ir besitęsiantys ilgiau nei 50 kilometrų. Priemiestinėms kelionėms, kai vykstama iš vienos savivaldybės į kitą arba keliaujama tos pačios savivaldybės teritorijoje, ši lengvata nebus taikoma.
Lengvatos galės būti sumuojamos
Pagal įstatymo projektą naująją 50 proc. nuolaidą bus galima derinti su jau galiojančiomis lengvatomis, skirtomis studentams, pensinio amžiaus ir vyresniems žmonėms.
Pirmiausia nuo bilieto kainos būtų atimama įprasta 50 arba 80 proc. lengvata. Tuomet papildoma 50 proc. nuolaida būtų skaičiuojama nuo likusios sumos. Pavyzdžiui, jeigu kelionė iš Vilniaus į Kauną kainuoja 10 eurų, pritaikius 80 proc. lengvatą lieka mokėti 2 eurus, o papildoma nuolaida kainą sumažintų iki 1 euro.
Priemonė turėtų padėti dėl brangstančių degalų
„Vilnius Tech“ doc. dr. I. Jaržemskienė teigė, kad ši priemonė galėtų vienu metu spręsti dvi problemas: palengvinti gyventojų padėtį dėl išaugusių degalų kainų ir paskatinti daugiau žmonių rinktis viešąjį transportą.
Europos Sąjunga taip pat ragina šalis mažinti priklausomybę nuo asmeninių automobilių ir skatinti viešojo transporto naudojimą. Specialistės vertinimu, nuolaida dalį žmonių tikrai paskatins dažniau važiuoti autobusais ar traukiniais, nors automobilio atsisakys ne visi.
Ar dviejų mėnesių pakaks įpročiams pakeisti?
Numatyta, kad nuolaida galios tik du mėnesius. I. Jaržemskienės teigimu, toks laikotarpis nebūtinai yra per trumpas. Ji mano, kad riboto laiko pasiūlymas gali paskatinti žmones pirmą kartą išbandyti viešąjį transportą.
Jeigu kelionė jiems patiks ir keleiviai nenusivils, tikėtina, kad viešuoju transportu jie naudosis ir pasibaigus nuolaidos laikotarpiui.
Vežėjai keleivių augimą vertina atsargiau
Vežėjai prognozuoja, kad keleivių srautai gali padidėti 10–15 proc., o Vyriausybė tikisi maždaug 20 proc. augimo.
G. Nakutis nurodė, kad tokie vertinimai veikiausiai paremti balandžio–gegužės mėnesių tendencijomis, kai buvo pritaikyta nuolaida traukinių keleiviams, tačiau tolimojo susisiekimo autobusams ji dar negaliojo.
Maršrutuose, sutampančiuose su traukinių kryptimis, autobusų keleivių skaičius tuomet sumažėjo net iki 20 proc. Pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, traukinių keleivių padaugėjo 5 proc., o tolimojo susisiekimo autobusų – 3 proc. Antrąjį ketvirtį traukinių keleivių skaičius išaugo 16–17 proc., autobusų – 5 proc.
Pasak G. Nakučio, įtakos galėjo turėti ir kainos, o papildomi 3–4 proc. keleivių galėjo atsirasti dėl pabrangusių degalų. Dalis autobusais anksčiau keliavusių žmonių persėdo į traukinius ir į autobusus nebegrįžo, nes naujas keliavimo būdas jiems patiko.
Vis dėlto nuo lapkričio nuolaida bus prieinama visiems tolimojo susisiekimo autobusų keleiviams. Todėl vežėjai tikisi ne tik mažesnio keleivių persikėlimo į traukinius, bet ir naujų keleivių. Kiek jų atsiras, kol kas neaišku. G. Nakutis teigė, kad vežėjai patys tikisi 10–12 proc. augimo, o 15 proc. rezultatas būtų vertinamas kaip labai geras.
Automobilį pakeisti trukdo patogumas ir įpročiai
Pasak G. Nakučio, nors degalai brangūs, žmonės vis dar dažnai renkasi automobilius, nes juo keliauti patogiau. Tam įtakos turi ir įprotis: turintieji nuosavą automobilį yra linkę juo ir naudotis. Kad gyventojai masiškiau atsisakytų automobilių, kelionės jais, jo vertinimu, turėtų tapti brangesnės ir mažiau patogios.
Tikslesnius rezultatus vežėjai tikisi įvertinti sausį. Tačiau tuo metu prognozuoti didelį augimą sudėtinga, nes spalį, lapkritį ir gruodį tolimojo susisiekimo keleivių paprastai būna mažiausiai. Šį laikotarpį vežėjai vadina „juoduoju periodu“. Kelionių sumažėja pasibaigus išvykoms į pajūrį, o panaši tendencija tęsiasi ir sausį bei vasarį. Vasarą, kai keleivių srautai didesni, rezultatai galėtų būti kitokie.
