Dujų kaina Europoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų – už megavatvalandę mokama 89 eurai. Ekonomistų teigimu, tai bloga žinia nuo dujų labiausiai priklausančiai Europos ir Lietuvos pramonei, taip pat gyventojams. Ilgainiui didesnės išlaidos gali atsispindėti ne tik dujų, bet ir maisto, kitų prekių bei paslaugų kainose.
Daugiausia Lietuvos rinkai daugiau nei tris dešimtmečius kepinius tiekianti „Verbūnų duona“ savo produkcijos kainų dvejus metus nedidino. Vis dėlto įmonės savininkas Eugenijus Dajoras pripažįsta, kad artėja metas, kai brangimo išvengti nebebus įmanoma, nes jau kitą mėnesį verslas gali nebeturėti pelno.
Įmonė atnaujina gamybos įrangą, o veiklos sąnaudas didina ir darbo užmokestis. Pasak E. Dajoro, atlyginimai per metus auga maždaug 20 procentų. Prie esamų sąlygų tenka taikytis todėl, kad duonos kepimas yra sunkus darbas, kurį dirbti žmonės nelabai nori.
Kepinių savikainą taip pat veikia brangstančios žaliavos ir energija. Šiemet smarkiai pabrango miltai, o dujų kaina, palyginti su šių metų sausiu, įmonei išaugo 84 procentais. Kadangi gamyboje naudojama ir elektra, ir dujos, dalį šių sąnaudų įmonė kompensuoja viena energijos rūšimi dengdama kitą.
Dujų kaina per metus šoktelėjo beveik tris kartus
Didžiausių iššūkių artimiausiu metu gali patirti nuo dujų labiausiai priklausantys verslai. Nyderlandų biržoje, pagrindiniame Europos prekybos taške, megavatvalandės kaina pakilo iki 89 eurų – beveik tris kartus daugiau nei prieš metus.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad dujų kiekis Europos saugyklose tebėra labai mažas. Jos užpildytos maždaug 74 procentais. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nemažai, istoriniame kontekste šis lygis laikomas itin žemu.
Dujų kainas toliau didina karas Irane, dėl kurio sutriko laivų eismas Hormuzo sąsiauriu. Kartu su brangstančiu dyzelinu brangesnės dujos ilgainiui gali paveikti ir maisto produktų kainas.
A. Izgorodino vertinimu, labiausiai brangti gali daržovės, nes jų auginimui, laikymui ir transportavimui reikia daug energijos – šildymui, šaldymui ir kitiems procesams.
Energetikos sąnaudos atsispindės ir kitose prekėse
Ekonomistas pabrėžė, kad didesnės kainos gali paliesti ne tik maistą. Energetikai imlios yra chemikalų, trąšų, popieriaus ir cemento gamybos sritys, todėl brangimas gali persiduoti ir šių prekių kainoms.
Gyventojai jau dabar pastebi, kad kasdienio vartojimo prekės nepinga. Jie pasakoja parduotuvėse matantys aukštas pieno, mėsos ir duonos kainas, kurios, jų teigimu, skiriasi net iš vienos dienos į kitą. Kai kurie žmonės užsienyje dalį prekių esą randa gerokai pigiau, o kiti atkreipia dėmesį, kad kai kuriose Europos šalyse kainos panašios, tačiau atlyginimai ir pensijos – gerokai didesni.
Jeigu žiema bus šalta ir padidės dujų paklausa, ekonomistai neatmeta galimybės, kad jų kaina dar labiau kils.
