JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vladimiras Putinas, nusprendęs pradėti invaziją į Ukrainą, tikėjo, jog Europa į tai nereaguos. Pasak jo, viena iš priežasčių buvo Europos priklausomybė nuo rusiškos energijos.
M. Rubio prisiminė, kad dar per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją šis perspėjo apie Vokietijos pažeidžiamumą. D. Trumpas tuomet teigė, kad priklausomybė nuo Rusijos energijos konfliktinio scenarijaus atveju gali tapti šantažo priemone, tačiau, pasak M. Rubio, vokiečiai iš jo žodžių juokėsi ir juos menkino.
M. Rubio taip pat kritikavo JAV žiniasklaidą, kuri, jo teigimu, išjuokė prezidentą ir gyrė iš jo besišaipiusius Europos lyderius. Jo vertinimu, būtent priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių tapo viena iš priežasčių, leidusių V. Putinui manyti, kad jis gali įsiveržti į Ukrainą nesulaukęs rimto Europos atsako.
60 dienų sankcijų poveikiui įvertinti
Šeštadienį M. Rubio taip pat paaiškino, kad D. Trumpo sprendimas laikinai netaikyti plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai galios 60 dienų. Per šį laiką esą bus vertinama, kaip tokios priemonės paveiktų pasaulio ir pačių Jungtinių Valstijų ekonomiką.
Pasak valstybės sekretoriaus, ekonominiai apribojimai būtų susiję ne tik su Rusija, bet ir su daugeliu kitų šalių. Jis pažymėjo, kad pasaulines energijos kainas veikia įvairūs konfliktai, tarp jų – JAV karas su Iranu ir Jemeno husių išpuoliai prieš Saudo Arabiją.
M. Rubio teigė, kad konfliktai įvairiuose pasaulio regionuose vis labiau susipina ir daro įtaką ne tik naftos bei dyzelino kainoms, bet ir valstybių ekonomikoms.
D. Trumpas vėlai šeštadienį tvirtino, kad jo sprendimas bus naudingas Jungtinėms Valstijoms, nors tuo metu nebuvo aišku, ar jis galutinai apsisprendė dėl šio klausimo. Prezidentas sakė, kad situacija bus išsiaiškinta ir kad tai yra geras sprendimas šaliai bei, jo manymu, visam pasauliui.
Sprendimą sukritikavo abiejų partijų atstovai
Penktadienį D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdė praėjusį mėnesį Kongreso patvirtintų plataus masto sankcijų ir muitų Rusijai taikymą. Šį žingsnį griežtai kritikavo tiek demokratai, tiek respublikonai.
Rugsėjį priimtas ir D. Trumpo pasirašytas įstatymas numatė sankcijas Rusijos pareigūnams, oligarchams bei finansų įstaigoms. Prezidentui taip pat buvo suteikta teisė taikyti sankcijas dideliems rusiškos naftos ir dujų pirkėjams.
Šiomis priemonėmis siekta apriboti finansavimo šaltinius V. Putino rėmėjams ir jo karui prieš Ukrainą. Vis dėlto penktadienio vakarą, likus dviem dienoms iki įstatymo įsigaliojimo, D. Trumpas nusprendė ekonominių apribojimų Rusijai laikinai netaikyti.
Įtakingas Teksaso respublikonų senatorius Tedas Cruzas šį sprendimą televizijai „Fox News“ pavadino klaida. Jis teigė, kad jei D. Trumpas iš tiesų nori sumažinti energijos kainas, turėtų spręsti Irano klausimą, o ne padėti V. Putinui.
Vykdomąjį įsaką D. Trumpas pasirašė po susitarimo su Kremliaus vadovu V. Putinu. Pagal jį, sušvelninus sankcijas, turėjo būti leista eksportuoti rusišką dyzeliną.
Dyzelino kainos smarkiai išaugo dėl karo su Iranu, o jų poveikis jau juntamas JAV ekonomikoje. Artėjant kitą mėnesį vyksiantiems svarbiems kadencijos vidurio rinkimams, pragyvenimo išlaidos tapo vienu svarbiausių rinkėjams rūpimų klausimų. Apklausos rodo, kad D. Trumpo respublikonams rinkimuose gresia skaudus pralaimėjimas.
M. Rubio aiškino, kad Rusijos dyzelinas vis tiek būtų patekęs į pasaulinę rinką, todėl esminis skirtumas būtų tik tas, kiek jo būtų gavusios Jungtinės Valstijos. Jis pabrėžė dyzelino svarbą šalies krovinių vežimo keliais, žemės ūkio ir statybų sektoriams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė susirūpinimą, kad Jungtinės Valstijos gali panaikinti dar daugiau sankcijų Rusijai. D. Trumpo sprendimą jis pavadino „atlygiu“ V. Putinui.
