Pereiti prie turinio
Pasaulis

Trumpo sprendimas supykdė abi partijas: demokratai kaltina jį stojus į Putino pusę

JAV Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas sekmadienį pareiškė, kad artėjant kadencijos vidurio rinkimams politinė padėtis tebėra palanki demokratams. Jis agitavo už Atstovų Rūmų narę Marcy Kaptur, siekiančią išsaugoti mandatą itin konkurencingoje Ohajo apygardoje. Šių rinkimų rezultatai gali būti svarbūs sprendžiant, kuri partija kontroliuos žemuosius Kongreso rūmus.

H. Jeffriesas taip pat kritikavo prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai netaikyti Rusijai numatytų sankcijų. Pasak jo, Atstovų Rūmuose abiejų partijų atstovai mėgins priimti naują sankcijų paketą, kurio prezidentas negalėtų sustabdyti.

Po pamaldų Tolede naujienų agentūrai AP H. Jeffriesas sakė, kad prezidento veiksmai, jo vertinimu, smarkiai kenkia Ukrainos žmonių kovai už demokratiją, laisvę ir orumą.

Jeigu demokratai susigrąžintų daugumą, H. Jeffriesas galėtų tapti Atstovų Rūmų pirmininku. Iki šiol jis aplankė maždaug 50 miestų ir agitavo už savo partijos kandidatus.

Demokratų lyderis taip pat teigė, kad Atstovų Rūmų respublikonai yra atitrūkę nuo tikrovės, jei mano, jog lapkričio 3-iosios rinkimai pakartos 2024 metų rezultatą. Tąkart respublikonai iškovojo triuškinamą pergalę, D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, o partija išlaikė Kongreso kontrolę. Tokį scenarijų neseniai minėjo Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas.

H. Jeffriesas teigė, kad demokratai visoje šalyje siekia esminių pokyčių, o ne dabartinės padėties išsaugojimo, ir nori, kad gyvenimas Jungtinėse Valstijose būtų įperkamas.

Ohajo apygardos gali tapti lemiamos

Ohajuje vyksta atkakli kova dėl vietų per kadencijos vidurio rinkimus, nuo kurių gali priklausyti Kongreso kontrolė.

Didžiausias dėmesys skiriamas respublikono senatoriaus Jono Hustedo ir demokrato Sherrodo Browno varžytuvėms dėl vietos Senate. Tačiau ne mažiau svarbi kova vyksta ir dėl Atstovų Rūmų mandatų – konkurencija apima visas valstijos apygardas, o jų rezultatai nulems šių rūmų sudėtį.

Vienas svarbiausių demokratų prioritetų – išsaugoti Toledo mandatą. M. Kaptur Kongrese dirba jau kelis dešimtmečius ir yra ilgiausiai šiuose rūmuose dirbanti moteris. Vis dėlto jos apygardoje prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas, o respublikonai siekia perimti šią vietą.

Prieš dvejus metus M. Kaptur nugalėjo Respublikonų partijos kandidatą Dereką Merriną. Šis politikas šįkart vėl mėgina laimėti mandatą.

M. Kaptur AP sakė, kad jos komanda intensyviai dirba, tačiau jos veikla neapsiriboja rinkimų kampanija – politikė teigė siekianti realiai pagerinti žmonių gyvenimą.

Rugpjūtį, kai 80-metė M. Kaptur važiavo į bažnyčią, automobilis, kuriame ji buvo keleivė, pateko į avariją. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo paguldyta į ligoninę, tačiau vėliau sakė pasveikusi.

H. Jeffriesas M. Kaptur apibūdino kaip išskirtinę Didžiųjų ežerų regiono politinę figūrą ir teigė, kad ji dar kartą pranoks lūkesčius.

Sankcijų sprendimas sukėlė abiejų partijų pasipiktinimą

Šiame regione gyvena daug ukrainiečių kilmės amerikiečių. M. Kaptur yra viena iš Kongreso Ukrainos grupės steigėjų ir jos pirmininkė. Ši abiejų partijų įstatymų leidėjus vienijanti grupė daugiausia dėmesio skiria su Ukraina susijusiems klausimams.

M. Kaptur griežtai pasmerkė vėlai penktadienį priimtą D. Trumpo sprendimą netaikyti kai kurių sankcijų nuostatų pagal Lindsey Grahamo vardu pavadintą įstatymą. Kongresas šį teisės aktą priėmė siekdamas padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtos invazijos.

Politikė pareiškė, kad toks prezidento žingsnis yra ant amerikietiškas ir reiškia stojimą į V. Putino pusę.

Savaitgalį D. Trumpo sprendimą kritikavo ir demokratai, ir respublikonai Kongrese. Sankcijos turėjo pradėti galioti sekmadienį, o prezidentas įstatymą buvo pasirašęs vos praėjusį mėnesį.

M. Johnsonas televizijos „Fox News“ laidoje „Sunday Morning Futures“ sakė, kad susirūpinimą dėl sprendimo išreiškė keli jo kolegos. Jis teigė dar neaptaręs šio klausimo su D. Trumpu, tačiau žinantis, jog prezidentas vertina padėtį. Pasak M. Johnsono, būtina klausimą aptarti ir įvertinti galimas nenumatytas pasekmes.

ELTA primena, kad rugsėjo 18 d. D. Trumpas pasirašė JAV Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo numatytos plataus masto sankcijos Rusijai, siekiant daryti spaudimą dėl jos karo prieš Ukrainą.

Pagal įstatymą sankcijos ir muitai turėjo automatiškai įsigalioti praėjus 30 dienų nuo pasirašymo, nebent prezidentas nuspręstų kitaip. D. Trumpas jų taikymą sustabdė prieš pat Kongreso nustatytą terminą.

Naujosios priemonės būtų taikomos Rusijos energetikos ir gynybos sektoriams, V. Putinui bei kitiems aukščiausiems pareigūnams. Sankcijos taip pat būtų nukreiptos prieš šešėlinį tanklaivių laivyną, kuriuo Maskva naudojasi siekdama apeiti Vakarų šalių ribojimus.

Įstatymas D. Trumpui taip pat suteiktų teisę nustatyti iki 100 proc. muitus didžiausioms rusiškos naftos ir dujų pirkėjoms, tarp jų Indijai ir Kinijai. Taip būtų siekiama sumažinti Maskvos pajamas, naudojamas karui finansuoti.

Be to, numatytos sankcijos Rusijos kariuomenę remiančioms bendrovėms ir užsienio subjektams, taip pat išplėstos sankcijos Iranui.

Įstatymas pavadintas respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo, kuris nuo 2025 m. balandžio siekė jo priėmimo, tačiau šių metų liepą mirė, vardu.

Pasidalykite straipsniu
Apie autorių

Portalo „Žinios Gyvai“ autorius. Rengia ir redaguoja aktualius informacinius straipsnius.

Visi autoriaus straipsniai