Prasidėjus šildymo sezonui, išauga gyvenamuosiuose pastatuose kylančių gaisrų grėsmė. Praėjusį šildymo sezoną tokių gaisrų buvo beveik 20 proc. daugiau, o juose žuvo 50 žmonių. Ugniagesių teigimu, nelaimes dažniausiai sukelia netvarkingos krosnys, neišvalyti dūmtraukiai ir neatsargus elgesys.
Apie pagrindines rizikas laidoje pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Šaltuoju metų laiku gaisrų daugėja dėl šildymo
Pasak A. Gudžiausko, šildymo sezono metu gaisrų priežastys pirmiausia susijusios su gyventojų siekiu apšildyti namus. Daug nelaimių kyla dėl netvarkingų krosnių, netinkamo jų naudojimo ir nevalytų dūmtraukių. Gaisrų taip pat sukelia elektros prietaisai bei elektros instaliacija, tačiau šaltuoju laikotarpiu dažniausiai riziką lemia būtent šildymo įrangos naudojimas.
Perspėjimai kartojami, tačiau statistika nesikeičia
Ugniagesiai prieš kiekvieną šildymo sezoną organizuoja prevencines kampanijas ir įvairiomis informavimo priemonėmis ragina gyventojus atsakingai pasiruošti: sutvarkyti krosnis ir išvalyti dūmtraukius.
Vis dėlto kasmet registruojama daug su šildymu susijusių gaisrų, per kuriuos žūsta žmonės. A. Gudžiausko vertinimu, tai rodo, kad dalis gyventojų į saugumo reikalavimus vis dar žvelgia pernelyg neatsakingai.
Kaip pasiruošti šildymo sezonui?
Prieš pradedant šildyti namus reikėtų įvertinti visos šildymo sistemos būklę, ją apžiūrėti, o geriausia – pasikviesti specialistus. Būtina išvalyti krosnių, katilų angas, dūmtraukius ir dūmtakius, taip pat patikrinti, ar dūmtraukyje nėra įtrūkimų ar plyšių.
Šildymą rekomenduojama pradėti nuo bandomo kūrenimo, kad būtų galima įsitikinti, ar krosnis ir dūmtraukis veikia tinkamai. Tik tinkamai išvalius ir patikrinus įrangą ją reikėtų pradėti įprastai eksploatuoti.
Viso šildymo sezono metu svarbu stebėti, ar į patalpas neprasiskverbia dūmai ir neatsiranda nesandarumų. Krosnį, dūmtraukį ir visus kanalus būtina valyti kas tris mėnesius.
Žmonių elgesys taip pat tampa mirtina grėsme
Ugniagesių statistiką vertinant kartu su kitomis gaisrų priežastimis, išsiskiria neatsargus rūkymas ir elgesys su ugnimi. A. Gudžiauskas teigė, kad nuo neatsargaus rūkymo žūsta net daugiau žmonių nei per su krosnimis susijusius gaisrus.
Pasak jo, ugniagesiai neretai gauna pranešimų apie neblaivius žmones, rūkančius lovoje. Tokių gyventojų elgesį prevencinėmis priemonėmis pakeisti sudėtinga: dalis jų neturi ir privalomų autonominių dūmų detektorių, nes šie trukdo rūkyti.
Daugiabučiuose gaisrų mažiau, bet pavojų išlieka
Daugiabučiuose gaisrai kyla rečiau nei individualiuose namuose – jų čia būna maždaug tris kartus mažiau. Taip yra todėl, kad daugiabučiuose rečiau naudojami kietuoju kuru kūrenami šildymo prietaisai, o šildymas dažniausiai būna centralizuotas.
Vis dėlto daugiabučiuose gaisrus dažnai sukelia elektros prietaisai, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmonių elgesys. Riziką kelia paliktos degančios žvakės, neatsargus elgesys virtuvėje, taip pat nuo degtukų užsidegę drabužiai ar prie viryklės laikomi daiktai.
A. Gudžiausko teigimu, svarbiausias saugumo veiksnys yra gyventojų sąmoningumas. Ne mažiau svarbus ir veikiantis autonominis dūmų detektorius, galintis laiku perspėti apie namuose kilusį gaisrą ir padėti išgelbėti gyvybę.
