Krašto apsaugos ministerija (KAM) Vyriausybei siūlo nepritarti „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai viešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius. Ministerijos vertinimu, siūlomos pataisos nesukurtų jokios „pridėtinės vertės“.
KAM pabrėžia palaikanti visuomenės teisę žinoti apie žmones, kurie bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui, tačiau laiku neprisipažino bei nepasinaudojo įstatyme numatyta apsauga.
Ministerijos parengtame išvadų projekte primenama, kad dabartinis įstatymas jau numato galimybę skelbti duomenis apie slaptą bendradarbiavimą su KGB Teisės aktų registre. Tai taikoma tais atvejais, kai asmuo per 6 mėnesius nuo asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažino, pateikė žinomai melagingą informaciją apie save, kitus asmenis ar specialiųjų tarnybų veiklą arba tokius duomenis nuslėpė.
KAM teigimu, komisijai nustačius, kad žmogus slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau per nustatytą terminą to nepripažino, ji priima sprendimą šiuos duomenis paskelbti Teisės aktų registre. Todėl Žemaitaičio projektu būtų įtvirtinta tai, kas įstatyme numatyta nuo pat jo įsigaliojimo, ir naujas reguliavimas nesukurtų papildomos vertės.
Ministerija taip pat nurodo, kad siūlomos pataisos neatitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principų. Šiais principais siekiama užtikrinti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
Žemaitaičio projekte siūloma viešinti informaciją apie užregistruotus, tačiau neprisipažinusius ir į įskaitą įrašytus asmenis. Vis dėlto KAM atkreipia dėmesį, kad galiojantis įstatymas nenustato pareigos tokius žmones įrašyti į įskaitą.
Pagal dabar galiojančią tvarką įskaita sudaroma tik prisipažinusiems asmenims, kurie savanoriškai pripažino slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikė visą jiems žinomą informaciją apie šią veiklą. Tad, ministerijos vertinimu, projektu būtų nustatyta pareiga teikti duomenis, kurių kaupti pagal įstatymą neprivaloma.
Dėl šios priežasties KAM mano, kad pataisos neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų. Ministerija pabrėžia, jog teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti logiškas, suprantamas, o atskiros nuostatos – tarpusavyje suderintos.
ELTA primena, kad 2025 metų birželio 10 d. Seimas pradėjo svarstyti Žemaitaičio siūlymą viešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius. Po pateikimo projektą palaikė 79 parlamentarai, 8 balsavo prieš, o 7 susilaikė.
Per diskusiją Seimo nariai teigė, kad turėtų būti paskelbti visi su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašai – tiek prisipažinusių, tiek neprisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą.
Žemaitaitis taip pat pasiūlė nustatyti neprisipažinusių asmenų teisinę padėtį. Jo projekte numatyta, kad užregistruotų, tačiau neprisipažinusių ir į įskaitą įrašytų asmenų pateikta informacija bei duomenys apie juos būtų viešinami nuo 2026-01-01.
Politiko vertinimu, dabartinė tvarka yra nesąžininga, nes neprisipažinę asmenys išvengia viešinimo.
Seime nagrinėjami ir kiti pasiūlymai
Pernai gruodį Seimas pradėjo svarstyti dar vieną Žemaitaičio parengtą projektą, kuriuo siūloma nuo 2028 metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Po pateikimo šiam siūlymui pritarė 51 Seimo narys, 1 balsavo prieš, o 2 susilaikė.
Žemaitaitis siūlo panaikinti 1999 metais priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registravimą, prisipažinimą, įtraukimą į įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą. Kad būtų pasirengta sprendimo įgyvendinimui, projekto įsigaliojimą siūloma nukelti į 2028 m. sausio 1 d.
Tokiu atveju nuo šios datos prisipažinusiųjų apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebūtų laikomi valstybės paslaptimi. Jie būtų išslaptinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Projektą svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė jį atmesti. Tuo metu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, spalio viduryje po pertraukos grįžęs prie buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimo, nusprendė diskusijas ateityje tęsti už uždarų durų, nes tema laikoma jautria.
2015 m. Seimas priėmė pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metus įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių bei į įskaitą įrašytų buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Pagal galiojantį įstatymą duomenys apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinami ir viešai paskelbiami, kai žmogus eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo ar prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
