Beveik 25 metus Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijai vadovaujantis Zenonas Pošiūnas sako, kad per šį laiką pasikeitė ne tik mokykla, bet ir jo paties supratimas apie vadovo darbą. Anksčiau jis manė, jog vadovas turi viską išmanyti, kontroliuoti ir atlikti pats, o šiandien svarbiausiu uždaviniu laiko pagalbą kitiems augti bei prisiimti atsakomybę.
Mokykloje programavimas integruojamas jau nuo pirmos klasės, taip pat plėtojamos robotikos, STEAM, skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto veiklos. Vis dėlto, Z. Pošiūno teigimu, tikrasis pokytis matomas ne įsigytų priemonių ar įgyvendintų projektų skaičiumi, o tuo, kas pasikeičia kasdienėje mokinių ir mokytojų veikloje.
Z. Pošiūnas karjerą pradėjo kaip matematikos mokytojas, vėliau ėmėsi vadybinio darbo. Nuo 2001 metų jis vadovauja tai pačiai Rokiškio mokyklai, kuri tuo metu buvo Juozo Tūbelio gimnazija, o 2012 metais pertvarkyta į progimnaziją.
Per ilgus darbo švietimo srityje metus direktoriui teko susidurti su įvairiomis situacijomis, mokytis iš savo klaidų ir stebėti bendrus sistemos pokyčius. Tačiau jis tikina, kad šis darbas vis dar jį domina. Jo požiūriu, vadovavimas pirmiausia reiškia sąlygų sudarymą žmonėms atsiskleisti, augti ir prisiimti atsakomybę.
Dėl to mokyklos kūrimas, pasak direktoriaus, neturėtų būti vien administracijos rūpestis. Į šį procesą turi įsitraukti pavaduotojai, mokytojai, mokiniai ir kiti bendruomenės nariai.
Programuoti pradėjo mokyti nuo pirmos klasės
Vienu reikšmingiausių progimnazijos raidos etapų Z. Pošiūnas vadina 2016 metus. Tuomet mokyklos komanda dalyvavo programoje „Samsung Mokykla ateičiai“, o jos parengtas projektas buvo pripažintas geriausiu tarp 12 šalies mokyklų. Už tai progimnazijai atiteko pagrindinis 10 tūkst. eurų vertės prizas.
Mokykla pasiūlė programavimo mokyti nuo pirmos klasės, šias veiklas integruojant į skirtingų dalykų pamokas. Taip siekta lavinti mokinių loginį mąstymą ir kūrybiškumą bei skatinti vaikus ne tik naudotis technologijomis, bet ir patiems kurti.
Direktoriaus teigimu, ši patirtis netapo vienkartine iniciatyva. Ji paskatino mokyklą toliau stiprinti skaitmeninių technologijų, robotikos, STEAM ir inovatyvaus ugdymo kryptis. Tačiau vien projektas, jo vertinimu, mokyklos nepakeičia – pokytis atsiranda tada, kai nauji metodai tampa įprasta klasės darbo dalimi.
Rezultatus vertina ne tik pagal technologijas
Progimnazijoje ir toliau vykdomos robotikos, STEAM bei skaitmeninių technologijų veiklos, daugiau dėmesio skiriama matematikai ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Z. Pošiūnas pabrėžia, kad svarbu ne tai, kiek technologijų mokykla turi, o kaip jos padeda mokiniams mokytis.
Jo teigimu, dirbtinis intelektas ir skaitmeninės technologijos pasaulį keičia sparčiai, tačiau mokykloje jos neturėtų tapti savitikslės. Technologijos turi padėti mokytis geriau, o ne pakeisti patį ugdymo turinį ar žmogaus ryšį.
Progimnazijoje taip pat siekiama keisti mokinio vaidmenį. Čia veikia mokinių taryba ir savivalda, o iniciatyva „Dialogai su lyderiais mokyklos ateičiai“ suteikia mokiniams galimybę susitikti su mokyklos bei rajono lyderiais, užduoti klausimus ir teikti pasiūlymus.
Z. Pošiūnas mokinį vertina ne tik kaip ugdymo proceso dalyvį, bet ir kaip mokyklos bendrakūrėją. Jo teigimu, neužtenka mokiniams suteikti balsą – jie turi matyti, kad jų nuomonė išgirstama ir gali daryti įtaką sprendimams. Mokykloje mokomasi ne tik atskirų dalykų, bet ir būti bendruomenės dalimi, susitarti, prisiimti atsakomybę bei gerbti kitokią nuomonę.
Mokyklos pasirinktos krypties rezultatai vertinami analizuojant mokinių pasiekimus ir pažangą, lankomumą, apklausų duomenis bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimą. Ketvirtokų, per nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą pasiekusių aukštesnįjį lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo lygį, dalis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 20 procentinių punktų ir viršijo šalies vidurkį.
Vis dėlto ne visi rodikliai gerėjo. 5–8 klasėse mokinių, pasiekiančių pagrindinį ir aukštesnįjį pasiekimų lygį, dalis sumažėjo nuo 50,74 iki 40,79 proc.
Direktoriaus vertinimu, duomenys nėra vien ataskaitų skaičiai. Jie padeda suprasti, kas vyksta mokykloje ir kur būtini pokyčiai. Atsiradus problemai, svarbiau ne ieškoti kaltų, o išsiaiškinti, ką reikia keisti. Technologijos ir duomenys, jo teigimu, nepakeičia mokytojo – galutinį pedagoginį sprendimą priima jis.
Kokių gebėjimų reikės vaikams dirbtinio intelekto laikais?
Sparčiai kintanti aplinka ir mokinių rezultatai kelia klausimą, kam šiandien turėtų rengti mokykla. Kai informacija pasiekiama per kelias sekundes, o dirbtinis intelektas geba atlikti vis daugiau užduočių, vien žinių perteikimo nebepakanka.
Z. Pošiūno nuomone, vis svarbesni tampa kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendravimas, bendradarbiavimas, problemų sprendimas, atsakomybė ir gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Daugiau dėmesio reikia skirti tam, kaip mokinys mokosi, kaip mokosi mokytis ir kaip žinias pritaiko realiame gyvenime.
Artimiausiais metais direktorius norėtų dar labiau stiprinti individualizuotą mokymąsi, kad būtų geriau atsižvelgiama į kiekvieno vaiko gebėjimus, poreikius ir mokymosi tempą. Progimnazija taip pat pradeda „Besimokančios klasės“ kryptį, tęs matematikos, robotikos, STEAM ir skaitmeninių technologijų veiklas bei mokytojų tarpusavio mokymąsi.
Vadovas pabrėžia, kad ateities mokykloje technologijos turi sustiprinti mokytoją, o ne pakeisti žmogišką ryšį.
Įdiegti projektą paprasčiau nei pakeisti įpročius
Norint, kad nauja ugdymo idėja iš tiesų prigytų, neužtenka ją įrašyti į planus ar įsigyti reikiamas priemones. Z. Pošiūno įsitikinimu, sudėtingiausia pokyčių dalis – žmonių pasirengimas atsisakyti nusistovėjusių darbo būdų.
Technologiją ar projektą galima įdiegti gana greitai, tačiau daug daugiau laiko reikia mąstymui, įpročiams ir požiūriui pakeisti. Todėl mokykloje svarbu stiprinti komandą, sudaryti galimybes mokytojams mokytis vieniems iš kitų ir prisiimti lyderystę.
Dalį pokyčių mokykla gali įgyvendinti pati, tačiau direktorius įžvelgia ir sisteminių kliūčių. Jo nuomone, Lietuvos švietimui trūksta nuoseklesnės krypties ir stabilumo, kad geros idėjos taptų kasdiene mokyklos praktika.
Z. Pošiūnas pabrėžia, kad šalyje netrūksta profesionalių, kūrybingų ir pokyčiams pasirengusių mokytojų bei vadovų. Mokyklos vis aktyviau taiko skaitmenines technologijas, STEAM ugdymą, dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir kuria partnerystes. Svarbiausia, jo teigimu, dalytis gerais pavyzdžiais ir sudaryti sąlygas jiems tapti įprastos praktikos dalimi.
Direktoriaus vertinimu, administraciniai procesai neturėtų nustelbti pagrindinio mokyklos tikslo. Mažinant perteklinį formalumą ir administracinę naštą, daugiau laiko liktų mokiniui, mokytojui ir mokymuisi. Pokytis, jo teigimu, neįvyksta dokumente – jis matomas klasėje.
Galimybė atvirai kalbėtis apie vadovo darbo iššūkius su kolegomis paskatino Z. Pošiūną prisijungti prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.
Jo teigimu, vadovui svarbu turėti erdvę, kurioje galima aptarti realias situacijas, išgirsti kitą požiūrį, pasitikrinti sprendimus ir į savo mokyklą pažvelgti iš šalies. Vadovas negali reikalauti iš kitų augimo, jei pats nėra pasirengęs augti ir keistis.
Apie karjerą mokykloje svarstantys žmonės, Z. Pošiūno teigimu, neturėtų tikėtis ramaus ir lengvai nuspėjamo darbo. Jo vadovavimo sampratoje svarbiausia padėti žmonėms atsiskleisti, augti ir prisiimti atsakomybę. Tuomet auga ne tik žmogus, bet ir komanda bei visa mokykla.
Apie „Švietimas #1“
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurią įsteigė Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.
